Grupė Seimo narių, tarp kurių yra ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis, siūlo įvesti prievolę kavinėms ir restoranams imti mokestį iš lankytojų už vienkartinius puodelius ir kitus indus. Kokį – galėtų nuspręsti pats verslas.
Vartojant maistą ar gėrimus vietoje, įstaiga juos privalėtų patiekti daugkartiniuose induose nemokamai.
Vienas iš siūlymo iniciatorių Kasparas Adomaitis 15min sakė, kad nors Europos Sąjunga yra priėmusi direktyvą dėl vienkartinių pakuočių naudojimo mažinimo, Lietuva šioje srityje yra mažai pažengusi.
„Yra tarptautinių organizacijų ataskaitos, kuriose Lietuvai šitoje vietoje jungiama raudona lemputė, kad nieko nepadaryta. Tad norint paskatinti daugkartinių pakuočių naudojimą gimė tokia iniciatyva, jog verslai viešojo maitinimo sektoriuje pasiūlytų alternatyvas vienkartiniams indams. Lietuvoje labai trūksta tokio žingsnio iš viešojo maitinimo sektoriaus ir dėl to pokyčiai stringa“, – 15min komentavo K.Adomaitis.
Jis teigė, kad įstatymo projektas yra pakankamai konservatyvus ta prasme, jog pataisomis nesiekiama nustatyti, kokį minimalų mokestį kavinė iš lankytojo turėtų imti už vienkartinio indo naudojimą.
„Kitose šalyse ir mokesčiai už nustatomi. Airijoje berods minimalus mokestis už pakuotę yra 30 centų. To tikrai nesiūlome. Tiesiog norime įpareigoti kavines nustatyti tam tikrą įkainį už pakuotę ir pasiūlyti daugkartinį indą duoti neatlygintinai, kai maistas vartojamas vietoje“, – kalbėjo parlamentaras.
Kavinės paprastai ir dabar maistą ir gėrimus patiekia daugkartiniuose induose, kai jis vartojamas vietoje, bet K.Adomaitis nesutiko, jog pataisos būtų perteklinės.
„Kadangi vienkartinis puodelis yra nemokamas, nėra paskatos rinktis daugkartinį. Labai daug verslo modelių nesiima jokių žingsnių, galima ir „McDonald‘s“, ir kitus greitojo maisto restoranus minėti“, – aiškino jis.
Seimo narys nesutiko, kad tai gali dar labiau patuštinti vartotojų pinigines ir aiškino, jog mokestis veikiausiai būtų simbolinis, nes kavinių tinklai konkuruotų tarpusavyje.
„Gal gėrimai atpigs, o pakuotės bus įkainotos atskirai, gal dar kažkokie kiti variantai bus. Nesinori užbėgti dabar už akių“, – teigė K.Adomaitis.
Jei Seimas pritartų, įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2024 m. sausio.
„Gal ir medicinines pirštines apmokestins?“
Bene labiausiai ši iniciatyva paliestų kavines ir restoranus, kurie šiuo metu mokesčio už vienkartinius puodelius neima. Visgi ne visi verslininkai idėją palaiko.
„Vero cafe“ kavinių tinklą valdančios „Ex prompto“ vadovė Laima Vėželienė norą apmokestinti puodelius vadino pertekliniu.
„Klausimas – ar viską bus norima apmokestinti? Vienkartines pirštines medicinoje, „Tetra Pak“ pakuotes, grietinės indelius? Visur yra vienkartinių indų, bet viskas visada susiveda tik į viešąjį maitinimą“, – siūlymą kritikavo L.Vėželienė.
Ji sakė, kad jau dabar jos valdomame kavinių tinkle mažėja vienkartinių puodelių populiarumas. Pasak pašnekovės, įmonė stengiasi klientus edukuoti, skatina kavą gerti vietoje iš keramikinių indų arba atsinešti savo puodelį – tokiu atveju būna taikomos ir nuolaidos.
„Prie vienkartinių indų buvo nueita per karantiną, kai žmonės negalėjo gerti iš keramikinių puodelių dėl įvairių ribojimų. Ne mes privertėme žmones gerti iš vienkartinių indų, o pati situacija buvo tokia. Bet mūsų kavinėse proporcija yra labai pasikeitusi, daugiau kavos išgeriama iš keramikinių puodelių. Aišku, jei žmogus nori pasiimti kavą ir eiti, tokių indų mes negalime atiduoti“, – komentavo pašnekovė.
Tuo metu „Huracán Coffee“ kavinių tinklo vadovas Vytautas Kratulis sakė, kad šiukšlinimo problemą reikėtų spręsti įvedant vienkartinius puodelius į užstato sistemą, kaip šiuo metu yra su plastikiniais buteliais.
„Antra, ką reikia spręsti – perdirbimo problemą. Mes nieko neperdirbame, gerbiamieji. Čia yra problema. Net seni baldai, kuriuos vežame į atliekų surinkimo aikšteles, iškeliauja į Švediją ar kitur, kur žmonės moka tai daryti. Juk šiukšlės yra žaliavos, tai kodėl puodelių negalėtume patys perdirbti ir turėti žaliavų? Mano galva, toks turėtų būti sprendimas, o apmokestinti tam, kad būtų apmokestinta, nematau prasmės“, – nuomone dalijosi V.Kratulis.
Nors tinklo kavinėse klientams kavą siūloma gerti vietoje iš daugkartinio indo, kartais vienkartinis puodelis, anot jo, yra vienintelė išeitis.
„Kartais kitaip neišeina. Pavyzdžiui, važiuojant automobiliu žmogus nori gurkšnoti kavą ir aš tai visiškai palaikau. Gyvenimo būdas yra toks, jis greitėja, žmogus priverstas skubėti. Esmė – ką mes darysime su tuo daiktu, į kurį kava įpilta“, – sakė kavinių tinklo vadovas.
Yra ir pritariančių
O štai kavinės Vilniuje veikiančios kavinės „Italala Caffe“ bendraįkūrėja Ramunė Vaitekonytė sakė, kad mokesčiui labiau pritartų nei nepritartų.
Tiesa, ji sakė pastebėjusi, kad žmonių sąmoningumas auga, kai kurie klientai panaudotą bioskaidų puodelį išplauna ir atsineša kitą kartą.
„Aišku, aš kalbu apie savo kavinės lankytojus. Žmonės tikrai yra sąmoningi – kad eitų prie stalo su vienkartiniu puodeliu, net neatsimenu tokio atvejo, bet čia nuo žmogaus sąmoningumo priklauso, gal kitur daugiau piktnaudžiaujama. Nes yra kažkoks mitas, kad popieriniame puodelyje kava lėčiau vėsta. Tai gal mokestis juos priverstų susimąstyti, ar tikrai jam reikia vienkartinio puodelio“, – kalbėjo R.Vaitekonytė.
Moteris teigė, kad jos vadovaujamoje kavinėje klientai prašomi kavą gerti vietoje, o kavos imti išsinešimui niekada nėra skatinami.
Koks galėtų būti mokestis?
R.Vaitekonytė sakė, kad užsienyje mokestis už vienkartinį puodelį gali siekti net 50 centų, bet ji svarstė, kad tai „turbūt veikia tik labai brandžiose visuomenėse“.
„Aš sakyčiau, kad galėtume galvoti apie 20–30 centų mokestį“, – nurodė „Italala Caffe“ bendraįkūrėja.
Tuo metu L.Vėželienė sakė, kad kol įstatymo pataisos nėra priimtos, mokesčių dydį komentuoti sunku.
„Jei atvirai, naujieną tik vakar paskaitėme ir tikrai nepradėjome skaičiuoti, kokį mokestį įsivesime. Nėra nei aptarta, nei pagalvota. Aš manau, kad galvosime, jei tai bus patvirtinta, kol kas tai yra tik siūlymas, jokio sprendimo nėra“, – kalbėjo L.Vėželienė.
Ekspertė: iniciatyva reikalinga, bet nėra originali
Kalbinta Žaliosios politikos instituto direktorė ir Lietuvos žaliųjų partijos vadovė Ieva Budraitė į iniciatyvą žvelgė pozityviai, tačiau pastebėjo, jog ji nėra originali. Reikalavimus dėl žaliojo kurso Lietuvai, anot jos, diktuoja Europa.
„Praėjusių metų lapkritį buvo paviešintas pasiūlymų paketas pakuočių atliekų kiekio mažinimui ir ten vienas iš esminių akcentų yra dedamas ant vienkartinių maisto išsinešimui skirtų indų. Jame skatinama visos Europos mastu diegti depozito sistemas, ką mes turime su stiklo ir plastiko buteliais“, – 15min sakė I.Budraitė.
Ekspertė sutiko su V.Kratuliu, kad į užstato sistemą galima įtraukti ir vienkartinius kavos puodelius bei kitus indus. Ypač kai egzistuoja alternatyvų – gėrimus ar maistą galima suvartoti vietoje.
Tiesa, kad būtų galima į užstato sistemą įtraukti puodelius, reikėtų juos standartizuoti, jog jų nebūtų tiek daug ir skirtingo dydžio bei formų kaip yra dabar.
„Kuo jos bus vienodesnės, tuo didesnis šansas įdiegti depozito sistemą, automatinius aparatus, kurie palengvintų pridavimą ir jo procesą. Kalbant apie dabartinius taromatus, gyventojai labai aiškiai pasako, kad jie norėtų, jog būtų plečiama sistema, kad būtų galima daugiau pakuočių pristatyti, bet tam labiausiai priešinasi pakuočių gamintojai ir importuotojai, kitaip tariant, verslas. Jis mato šituose sprendimuose didesnius kaštus sau, nes reikės perprogramuoti taromatus, jie teigia, kad logistikos kaštai padidės“, – vardijo ekspertė.
