Vyriausybė šią savaitę nusprendė, kad restoranai, kavinės ir barai galės atnaujinti veiklą nuo balandžio 22 dienos, ketvirtadienio.
Vis dėlto tvyrant neapibrėžtumui dėl tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos, šis verslas atsiverti galės tik su dideliais apribojimais.
Maistą ir gėrimus žmonėms bus galima tiekti tik lauke – taip dirbti maitinimo įstaigos galės nuo 7 iki 21 valandos. Prie vieno staliuko sėdės ne daugiau kaip du žmonės, nebent jie yra iš vieno namų ūkio.
Kavinės Lietuvoje uždarytos nuo pernai lapkričio pradžios, kai dėl antrosios COVID-19 bangos Lietuvoje vėl buvo įvestas karantinas. Joms galima tiekti maistą tik išsinešimui.
Todėl dalinis atidarymas, be abejo, džiugina, nors daugiau pasitarnaus sumažinti įtampai, o ne realiai uždirbti, anksčiau sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė.
Nuomonės tarp pačių restoranų – ne tokios vienareikšmiškos.
Skuba pirkti šildytuvus
„Namų restorano“ Marijampolėje bendrasavininkį ir direktorių Rytį Morozovą lydi euforija.
Visus žmones grąžinu iš dalinių prastovų ir džiaugiuosi, kad juos visus pavyko išlaikyti sunkiausiu metu.
Pasak jo, viso karantino metu įstaiga teikė maistą išsinešimui, užsakymų kiekį neseniai padidino Suvalkijos sostinėje startavusi „Bolt Food“ platforma, o dabar atsiverianti galimybė aptarnauti lauko kavinėje dar padidins darbų krūvį.
„Dabar, kai laisvina tą karantiną, pagaliau dirbsime pilnu grafiku, o tas palaipsnis darbų augimas tikrai padėjo. Visus žmones grąžinu iš dalinių prastovų ir džiaugiuosi, kad juos visus pavyko išlaikyti sunkiausiu metu“, – 15min sakė R.Morozovas.
„Va, kaip tik dabar esu parduotuvėje, renkuosi naujus šildytuvus, kad tik žmonėms būtų patogu šitą šaltą pavasarį. Dabar žiūriu, kuriuos čia spės iki trečiadienio atvežti“, – pridūrė jis.
Nors Vyriausybė nutarė riboti lauko kavinių darbo laiką, „Namų restoranui“ tai beveik nėra aktualu, nes ir įprastai darbo dienomis jis užsidarydavo 21 val., o valanda ilgiau dirbdavo penktadieniais ir šeštadieniais.
Nors penkis staliukus lauke turintis restoranas pagal valdžios reikalavimus galės priimti dešimt klientų – dvigubai mažiau nei įprastai –, pernelyg nepergyvena.
R.Morozovas mano, kad skiepijimo nuo COVID-19 tempai Lietuvoje leis švelninti ribojimus verslui jau netrukus.
„Izraelio pavyzdį stebiu labai atidžiai ir mačiau, kad kai buvo suskiepyta 40 proc. populiacijos, kavinėms buvo leista veikti ir viduje. Tikėčiausi, kad per gegužę tai pasieksime ir Lietuvoje“, – kalbėjo verslininkas.
Jis teigė, kad prieš atsidarymą reikės iš naujo perdaryti restorano valgiaraštį, nes šis dabar kuklesnis dėl karantino, be to, teks dėl COVID-19 ištestuoti darbuotojus.
Ne paskutinėje vietoje užduotis ir motyvuoti žmones vėl dirbti darbo dieną.
„Žmogus greit pripranta prie gero nedaug dirbti, bet gauti kompensacijas“, – juokėsi R.Morozovas.
Net neatsidarys
Kaune įsikūrusio džiazo baro „Punto Jazz“ vadovo Sigito Mačiulio nuotaikos – kardinaliai priešingos.
Tie keli staliukai net nepadengs papildomo padavėjo algos.
„Kas čia gero? Neišeina žmoniškai dirbti, vat ir viskas“, – 15min sakė verslininkas.
Pasak jo, lauke baras galėtų pasistatyti du ar tris staliukus, o dėl tiek klientų neverta netgi atsidaryti.
„Ten žmonės paprastai net nesėsdavo, išeidavo tik parūkyti. Lauksime, kol leis dirbti viduje“, – kalbėjo barą valdančios įmonės „Pas Gertrūdą“ direktorius.
„Tie keli staliukai net nepadengs papildomo padavėjo algos. Alaus bačkoje irgi yra 30 litrų, juos reikia parduoti, o jeigu parduosi tik du ar tris bokalus, tai likęs alus surūgs“, – tvirtino jis.
Šiandien apmaudžiausia, S.Mačiulio teigimu, yra tai, kad jis net negali prognozuoti veiklos tęstinumo. Vyriausybė nesiima atsakyti, kokiems epidemiologiniams rodikliams esant kavinėms bus leista veikti viduje
Nemažų problemų, anot jo, kils susigrąžinant išsivaikščiojusį kolektyvą.
„Ne paslaptis, žmonės žiauriai aptingo, nenori dirbti, gauna išmokas ir sėdi namie. Tai bus be galo sunku“, – sakė S.Mačiulis.
„Kitas dalykas – jeigu tas atidarymas bus su ploto vienam klientui ribojimais, tada irgi geriau bus nedirbti. Pas ką didelis plotas – tvarkoj, bet jeigu žiūrint į mus, negalėsime daryti nieko“, – teigė verslininkas.
Taps sinoptikais
Kelių kavinių ir barų Vilniuje savininkas Saulius Galdikas teigia, kad nors jaučiasi dviprasmiškai, leidimas veikti lauke yra pirma sąlyginai gera žinia nuo karantino pradžios, juo labiau, kad daugelis staliukų kitos savaitės pabaigai jau rezervuoti.
Kita vertus, daugeliui barų skaudžiai smogia darbo laiko ribojimas.
„Puikiai suprantant, kad barai realiai pradeda veikti nuo 17 ar 18 valandos, tai realiai dirbti bus galima 3 ar 4 valandas per dieną“, – 15min sakė barų savininkas.
„Visiškai nematome argumentų dėl darbo laiko ribojimo, niekas nepateikia įrodymų, kad tai būtų susiję su didesniais susirgimais“, – tvirtino jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę sprendimą riboti darbo laiką motyvavo tuo, kad kavinėse ar baruose vartojamas alkoholis didina nesaugių kontaktų riziką.
Šiuos metus faktiškai esame nurašę. Tai bus ašaros, palyginus su tuo, kas būdavo.
„Tai labiau emociniai ir moralizuojantys argumentai. Jie kertasi su tuo, ką deklaravo šita valdžia, nes ji sakė, kad vadovausis aiškiais moksliniais faktais, įrodymais ir tyrimais“, – apgailestavo S.Galdikas.
Jis taip pat tikino, kad leidžiant dirbti tik lauke, barų savininkams teks tapti sinoptikais.
„Jeigu popiet rodys +10 laipsnių ir lietų, tai, matyt, vakarop neatsidarysime. Jeigu rodys +15 ir saulę, jau bus kitaip. Deja, toks mūsų pavasaris“, – kalbėjo „Piano man“ ir kitų barų Vilniuje vadovas.
Pasak jo, visa tai lemia, kad didelės dalies maitinimo verslo sprendimus vis tik atsidaryti lauke lemia daugiau emocijos, nei realios galimybės normaliai tęsti veiklą ir uždirbti.
„Kai buvo normalūs laikai, žinojome, kokios apyvartos mus tenkina, o kokias traktavome kaip prastas. Aišku, dabar tas apyvartas esame pamiršę ir vadovaujamės emociniais dalykais, kaip išlaikyti patį verslą, tikintis, kad kažkada galėsime normaliai grįžti, kaip išlaikyti darbuotojus“, – sakė S.Galdikas.
„Šiuos metus faktiškai esame nurašę. Tai bus ašaros, palyginus su tuo, kas būdavo“, – pridūrė jis.
Siurprizų nebus
Per Vyriausybės posėdį, per kurį buvo nuspręsta leisti atverti lauko kavines, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pripažino, jog sprendimas riboti darbo laiką nėra iki galo tinkamas verslui.
Suprantame, kad tai netobulas sprendimas, bet vis dėlto jis reikalingas.
Pasak ministrės, Vyriausybei reikėtų kas savaitę peržiūrėti šį ribojimą ir ilginti jį, gerėjant epidemiologinei situacijai ir vakcinavimo rodikliams.
„Suprantame, kad tai netobulas sprendimas, bet vis dėlto jis reikalingas, kad galėtume pralaisvinti veiklas, bet ir matome dar augančius (susirgimų – 15min) skaičius ir sudėtingose situacijose esančius žmones ligoninėse“, – teigė A.Armonaitė.
Vis dėlto premjerė Ingrida Šimonytė ragino su tokiais pareiškimais neskubėti.
„Nereikia indikuoti tų keitimų, kai dar niekas neįsigalioję. Pirmiausia turime pamatyti, kad schema tikrai veikia“, – sakė ministrė pirmininkė.
Pasak jos, detalesnes išvadas bus galiam daryti sulaukus gegužės 3 dienos, kai įsigalios paskutiniai Vyriausybės numatyti įvairaus verslo atlaisvinimai, ir pamažu įsibegėjant imuniteto paso panaudojimui.
„Čia ta diskusija (dėl verslo veikimo sąlygų – 15min) iki pat karantino pabaigos nesibaigs, bet dabar sukurkime prognozuojamą aplinką bent šioms artimiausioms dviem savaitėms, kad niekas nesitikėtų didelių siurprizų į vieną ar į kitą pusę“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Privirė košės
Anksčiau skelbėme, kad dalies lauko kavinių atidarymą Vilniuje lydėjo ir kitos problemos.
Kavinių, barų ar restoranų savininkai nuo kovo pradžios Vilniuje galėjo kreiptis į savivaldybę dėl konkrečių jos nurodytų vietų, kur galėtų įsikurti lauko kavinės.
Balandį paskelbus atrankos rezultatus paaiškėjo, kad dalis kavinių įprastose sau vietose negavo vietos lauke, pavyzdžiui, Užupyje veikianti „Špunka“.
Savivaldybei sureagavus, tą pačią dieną šiam barui galop išskirtas plotas prekybai lauke.
„Patikslinome savo sprendimus. Su panašia situacija buvo susidūrusios trys ar keturios kavinės, tačiau dabar joms visoms rasta vietos“, – 15min sakė savivaldybės Licencijavimo ir leidimų skyriaus vadovas Julius Morkūnas.
Pasak jo, dar vykstant atrankai tokių nesusipratimų numatyti nebuvo įmanomą, nes šiemet vietos lauko kavinėms dalytos pagal naują, automatizuotą sistemą.
„Kai pamatėme realiai, kas darosi, turėjome priimti skubius greitus sprendimus. Ateičiai patikslinsime tą tvarką, įvesime papildomų kriterijų, nes politinė valia yra tokia, kad vietų lauke gautų kuo daugiau kavinių“, – teigė specialistas.
Pagrindiniai kriterijai, didinantys galimybę maitinimo įstaigai gauti vietos lauke savivaldybės nustatytose erdvėse, yra mažas atstumas nuo stacionarios kavinės ir jos pačios dydis.
