Šią savaitę įsigaliojo griežtesni ribojimai viešojo maitinimo, prekybos, renginių sektoriams, kai jie iš klientų ar žiūrovų nereikalauja galimybių paso. Jei pasirenka veikti su galimybių pasu, verslams šie reikalavimai negalioja.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro puslapyje pateikiamais penktadienio 16 valandos duomenimis, su galimybių pasu veikia 617 įmonių, iš jų dauguma – 495 – yra maitinimo įstaigos. 34 apgyvendinimo, 28 – grožio paslaugų, kitų veiklų – 60.
Didžioji dauguma su galimybių pasais dirbančių įmonių yra Vilniuje (324), Kaune – 62, Klaipėdoje – 31, Palangoje – 21, Panevėžyje – 20, Šiauliuose – 16, kitos – mažesnėse savivaldybėse.
Srautai krito ir 40 proc.
Dauguma kalbintų viešojo maitinimų įstaigų atstovų pastebėjo, kad lankytojų gretos, su galimybių pasu veikiant pirmą savaitę, kiek praretėjo. Įmonės „Akebas“, sostinėje valdančios barus „Misterija“ ir „Drops“, vadovė Nomeda Rimšaitė nurodė, kad bare „Misterija“, kuris yra orientuotas į jaunimą, lankytojų srautai krito 40 proc. Pašnekovė tai siejo su tuo, kad dalis jaunimo nežinojo, jog galimybių pasas kai kuriose įstaigose tapo privalomas.
„Aš manau, kad jie tiesiog nežinojo, kad galimybių paso reikės taip greitai. Jie nėra nusiteikę prieš, jie tiesiog nežino, kas vyksta aplinkui. Manome, kad srautai su laiku atsistatys“, – 15min patikino N.Rimšaitė.
Bare „Drops“, pasak jos, lankytojų srautai krito apie 10 proc.
Tai, kad komunikacija apie galimybių pasą yra problema, pastebėjo ir Vilniaus senamiesčio barų „BIX“ ir „Artistai“ savininkas Audrius Žydelis. Anot jo, jei valdžios institucijos apie tai būtų pateikusios informaciją anksčiau, maitinimo įstaigos būtų galėjusios informuoti lankytojus.
„Reikėtų, kad valstybė daugiau komunikuotų, turėjo tai daryti nuo pavasario, nuo žiemos. Susidėlioti, kas yra svarbiau – ar covidas, ar kažkokie spalvoti suoliukai. Tada nebūtų priešpriešos. Praėjusiais metais to nebuvo, buvo daug ramiau. Šiandien Vyriausybė ir institucijos labai prastai komunikuoja, nėra paprastos, aiškios, suprantamos informacijos“, – tvirtino A.Žydelis.
Jis antrino N.Rimšaitei, teigdamas, kad tarp žmonių, neturinčių galimybių paso, yra ne tik vyresnių, bet ir jaunesnių. Srautai, anot pašnekovo, sumažėjo, tačiau nežymiai.
„Reikėtų ilgesnį laikotarpį žiūrėti. Dabar tik kelios dienos, sunku vertinti. Kažkoks nedidelis sumažėjimas tikrai yra“, – nurodė barų savininkas.
O įmonės „Skaniai“, valdančios kavinę „Vingio istorijos“ Vingio parke, vadovas Arvydas Arlauskas nurodė, kad pastarąją savaitę didelių lankytojų srautų nesulaukta dėl nepalankių orų.
Pasak A.Arlausko, tikrinant galimybių pasus personalui iššūkių nekyla.
„Viskas sklandžiai vyksta, kai kurie žmonės ateina geros nuotaikos, juokiasi ir sako: „Kada patikrinsite mūsų galimybių pasus?“ Mūsų personalui nėra labai sudėtinga. Jaunas personalas dirba, informacinėmis ir skaitmeninėmis technologijomis moka naudotis“, – aiškino A.Arlauskas.
Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka situacijos dėl sumažėjusių srautų nedramatizavo – anot jo, verslai žinojo, kad taip bus.
„Praėjau pro miestą, pasiklausinėjau, tai didelių problemų dėl galimybių pasų nematome. Savaitgalis parodys, nes pastarąją savaitę ir orai buvo prastesni, didelių srautų nebuvo. Kai kurios rezervacijos nusiėmė, nes, tarkime, eina 7 žmonės, 2 iš jų be galimybių paso. Nieko nepadarysi“, – vertino kavinių ir barų atstovas.
Tačiau ne visos maitinimo įstaigos susidūrė su sumažėjusiais klientų srautais. Restoraną „Meat lovers pub“ valdančios „Verslo mada“ vadovė Giedrė Šakauskaitė nurodė, kad klientų nesumažėjo, o galimybių pasas leidžia turėti pilną lankytojų salę. Veikiant be jo, pasak pašnekovės, būtų galima įleisti tik 8 žmones.
Priekaištai socialiniuose tinkluose
Pašnekovai kalbėjo, kad konfliktų maitinimo įstaigose dėl galimybių paso pasitaiko retai, tačiau kai kurios įstaigos su neigiamų komentarų lavina susidūrė socialiniuose tinkluose. A.Žydelis teigė suprantantis, jog žmonės, negalintys naudotis tam tikromis paslaugomis, yra nepatenkinti, tačiau internete sulaukta ir „daug neadekvačios kritikos.“
„Ta kritika dažnai yra neracionali. Matyti, kad žmonės kritikuoja iš ideologinių motyvų – ne dėl to, kad jie nori ateiti pavalgyti ir negali, o dėl to, kad mes esą dalyvaujame segregacijoje, fašistinės valstybės veikloje ir taip toliau. Aišku, nėra labai malonu atsidurti pirmose kovos linijose“, – situaciją įvertino A.Žydelis.
Panašiai padėtį apibūdino ir Vingio parke kavinę valdančios bendrovės „Skaniai“ vadovas A.Arlauskas. Pasak jo, iš lankytojų priešiškumo ir blogos reakcijos nesulaukta, tačiau socialiniuose tinkluose blogų reakcijų buvo.
„Mes pasitikrinome, kurie žmonės neigiamas reakcijas mums parašė, pasižiūrėjome žmogaus istoriją. Veikė kažkokios specialios grupės, kurios eina per visus puslapius, vietas, kurios yra pasiskelbusios, kad dirbs tik su galimybių pasais, ir palieka blogus įvertinimus. Tai mums socialiniuose tinkluose, liaudiškai tariant, teko reportinti tam tikrus asmenis, nes gavome netikrų atsiliepimų apie savo maitinimo įstaigą“, – kalbėjo A.Arlauskas.
R.Pranka nurodė, kad nemažai įmonių susidūrė su piktais komentatoriais, daugiausia – tos, kurios apie savo sprendimą veikti su galimybių pasu paskelbė vienos pirmųjų.
Feisbuke buvo gvardija piktų žmonių, kurie reitingus numušinėja, bet su jais kovoti neverta, reikia dirbti su savo klientais.
„Feisbuke buvo gvardija piktų žmonių, kurie reitingus numušinėja, bet su jais kovoti neverta, reikia dirbti su savo klientais“, – mano R.Pranka.
Tuo metu „Buon Giorno Trattoria“ Kaune valdančios „Smagus šurmulys“ vadovas Eimantas Trumpa tikino, kad neigiamų komentarų pavyko išvengti. Pašnekovas pasakojo, kad socialiniuose tinkluose įmonė atliko lankytojų apklausą dėl galimybių paso. Dauguma, jo teigimu, pritarė tokiam pasirinkimui, tad apsispręsti įstaigai buvo lengva.
„Aišku, mūsų pozicija nuo pat pradžių buvo tokia, kad mes einame dirbti tik su pasais, bet jeigu būtų rezultatai, kad didžioji dalis tam nepritartų, tai irgi reikia atsižvelgti į savo svečią, kuris ateina“, – sakė E.Trumpa.
Tiesa, jis pastebėjo, kad nors konfliktų nepasitaiko, apgręžti neturintį galimybių paso lankytoją nėra malonu.
„Emocija viduje tikrai geresnė, kai nereikia apstatyti stalų, prie kurių negalima sėdėti, ir kontroliuoti, kad žmonės atsitrauktų per 2 metrus nuo kitų sėdinčių. Gali laisvai visus kaip prieš 2 metus aptarnauti. Tiesiog žmonių apgręžimas visa laiką yra nemalonus. Turbūt kiekvienas yra jaunystėje ėjęs į klubą ir jeigu neįleidžia dėl kažkokių priežasčių, niekas smagiai nesijaučia”, – apibendrino E.Trumpa.
Pažeidimai – dėl kaukių nedėvėjimo
O kaip maitinimo įstaigos laikosi tvarkos? Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 15min informavo, kad pažeidimų pirmąją savaitę jau užfiksuota. Tiesa – jų nedaug.
„Šią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai patikrino 101 viešojo maitinimo įmonę. 8 iš jų nustatyta pažeidimų. Dažniausiai pasitaikantis pažeidimas – darbuotojai nedėvi kaukių“, – nurodė VMVT Viešųjų ryšių skyrius.
Pasak tarnybos, nustačius pažeidimų dėl kaukių nedėvėjimo, skiriamos sankcijos nuo įspėjimų iki piniginių baudų (250 eurų).
Be galimybių paso – prie staliuko tik po du
Jei kavinė nepasirenka veikti su galimybių paso, nuo pirmadienio viešojo maitinimo įstaigų viduje prie staliuko gali sėdėti ne daugiau kaip du asmenys arba vienos šeimos nariai, o lauke – ne daugiau kaip penki asmenys arba vienos šeimos nariai. Nevalgant reikia dėvėti kaukes.
Prekybos bei paslaugų vietose be galimybių paso privaloma dėvėti kaukes, išlieka reikalavimai dėl vėdinimo, dezinfekcijos, atstumų. Su galimybių pasu veikla vykdoma laisvai.
Renginiai be galimybių paso uždarose erdvėse turi vykti tik su kaukėmis, žmonės turi būti suskirstyti į sektorius ne daugiau kaip po 500, reikia užtikrinti, kad srautai nesimaišytų. Žiūrovai turi stebėti renginį iš sėdimų vietų, salė gali būti užpildyta ne daugiau kaip 75 proc.
