Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kazimieras Karpickis: akcininkų teisė į bendrovės informaciją – kodėl smulkieji vis dar susiduria su kliūtimis?

Pagal šiandien Lietuvoje galiojančius įstatymus, su bendrovės ne vieša informacija gali susipažinti visi akcininkai, nepaisant to, kokio dydžio akcijų paketą jie valdo. Vis dėlto, dažnai įmonės nepaiso šio reikalavimo, prisidengdamos bendrovės įstatais.
Kazimieras Karpickis
Kazimieras Karpickis / Asmeninio archyvo nuotr.
Temos: 2 Akcijos Verslas

Iki 2017 m. nevieša informacija buvo prieinama tik stambiesiems akcininkams

Iki 2017 metų lapkričio Lietuvoje akcininkai susipažinti su visais bendrovės dokumentais galėjo tik tam tikrais atvejais. Akcinių bendrovių įstatyme buvo numatyta, kad tokią teisę turėjo tik akcininkas arba akcininkų grupė, kurie turi ar valdo pusę ir daugiau įmonės akcijų. Taip pat jie turėjo pateikti bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą, pagal kurį negali atskleisti komercinių ar gamybinių įmonės paslapčių bei kitos konfidencialios informacijos. Tik tokiu atveju, įmonės vadovas turėjo suteikti teisę stambiesiems akcininkams susipažinti su visais bendrovės dokumentais.

Tiesa, tam tikri bendrovės duomenys buvo prieinami ir smulkiesiems akcininkams bei jų grupėms – visi bendrovės akcininkai, nepaisant to, kokią akcijų dalį jie valdo, turėjo teisę susipažinti bei gauti bendrovės dokumentų kopijas, kurios turi būti viešos pagal įstatymus, pvz., finansinės atskaitomybės dokumentai. Svarbu pabrėžti, kad šie dokumentai negalėjo būti susiję su bendrovės komercine ar gamybine paslaptimi ir konfidencialia informacija.

Įstatymo nuostatos pasikeitė, bet apribojimai išliko bendrovių įstatuose

Tačiau 2017 metų lapkritį įsigaliojo nauja Akcinių bendrovių įstatymo redakcija, kuri nebesieja akcininko teisės susipažinti su bendrovės informacija su jo ar akcininkų grupės turimų akcijų kiekiu. Nepaisant to, kad įstatymas buvo pakeistas, dalis bendrovių nepakeitė savo įstatų, apibrėžiančių akcininkų teisę į įmonės informaciją. Tam tikrais atvejais įstatuose buvo sąmoningai įtvirtintos nuostatos, kurios akcininko teisę gauti informaciją vis tiek sieja su jo turimų akcijų kiekiu. Problemą taip pat gilino faktas, kad teismų praktikoje nebuvo aiškaus atsakymo, kaip vertinti tokią situaciją, kai bendrovės įstatai prieštarauja naujai įstatymo redakcijai.

Teismas įtvirtino smulkiųjų akcininkų teisę į informaciją

2020–2021 metais su tokia situacija susidūrėme ir savo praktikoje – vadovui atsisakius pateikti informaciją akcininkui, valdančiam 40 proc. bendrovės akcijų, šis kreipėsi į teismą. Vadovas savo atsisakymą teisme motyvavo tuo, kad akcininkas turi mažiau nei 50 proc. akcijų ir, pagal įmonės įstatus, neturi teisės į bendrovės informaciją. Teismui išnagrinėjus skundą, buvo aiškiai nutarta, kad tokioje situacijoje reikia vadovautis Akcinių bendrovių įstatymu, o ne įmonės įstatais.

Šiandien toks išaiškinimas yra labai svarbus, nes leidžia išvengti keletą metų gyvavusį neatitikimą tarp įmonės įstatų ir įstatymų. Didžiausią tokio išaiškinimo naudą pajaus smulkieji įmonių akcininkai, ginantys savo teises. Tai liečia net ir tuos, kurių valdomas akcijų kiekis yra itin mažas, pavyzdžiui, 1 proc. Tokia naujai suformuota praktika užkerta kelia mažųjų akcininkų teisių pažeidimui ir vadovų piktnaudžiavimui neteikiant informacijos.

Tai liečia net ir tuos, kurių valdomas akcijų kiekis yra itin mažas, pavyzdžiui, 1 proc.

Kada bendrovės gali teisėtai atsisakyti patekti informaciją

Svarbu pabrėžti, kad teisė į įmonės informaciją nėra absoliuti. Netgi, pagal šiuo metu galiojantį Akcinių bendrovių įstatymą bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su informacija bei pateikti dokumentus, jei jie yra susiję su bendrovės komercine ar gamybine paslaptimi bei konfidencialia informacija. Šis reikalavimas nėra taikomas, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir jis užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Taip pat bendrovė gali atsisakyti pateikti tokią informaciją, jei nėra galimybės nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės.

Tokiu atveju, kai bendrovė pasinaudoja teise neteikti šių dokumentų kopijos, privalo tokį atsisakymą įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Toliau ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?