Pirmą kartą netikėtos žinutės anglų kalba per „LinkedIn“ socialinį tinklą, siūlančios bendradarbiavimo galimybę su užsienio įmone, sulaukiau 2014 metais.
Žinutė pasirodė keista, nes siūlė diskretiškai rinkti informaciją apie verslo įmones ar verslininkus, tačiau tuo metu į „LinkedIn“ socialinį tinklą užklysdavau itin retai, tad paskaičiusi ir nusistebėjusi dėl tokio pasiūlymo, į žinutę nieko neatsakiau.
2019 metų rudenį, kai apie prieš penkerius metus gautą žinutę jau buvau visiškai pamiršusi, per „LinkedIn“ socialinį tinklą ir vėl įkrito žinutė iš nepažįstamos moters. Kaip vėliau paaiškėjo – iš tos pačios užsienio bendrovės, turinčios biurus Kinijoje ir Europoje.
„Mes esame kompanija, aktyviai veikianti įmonės patikrinimų srityje (due diligence – angl.) ir turinti biurus Honkonge ir ....... (vienos Europos šalių sostinėje, – red. past.). Šiuo metu ieškome verslo žvalgybos partnerio, kurį domintų ilgalaikis bendradarbiavimas. Pagrindinė užduotis būtų atlikti žurnalistinius interviu su įvairiais vietiniais šaltiniais. Jei būtų įdomu (ar galite rekomenduoti, ką tai domintų), atsiųskite žinutę, kad galėčiau suteikti daugiau detalių“, – rašoma žinutėje.
Suprasti akimirksniu: kaip verbuojama per Linkedin
- „LinkedIn“ platformoje gaunama žinutė iš Kinijos įmonės, tyrimų centro ar darbuotojų samdos kompanijos.
- „LinkedIn“ paskyra: vakarietiškas vardas ir kiniška pavardė; netikra, kartais dirbtinio intelekto sugeneruota nuotrauka; abstraktūs ir dažnai beprasmiai kompanijų apibūdinimai; dažniausiai kompanija neturi istorijos arba neegzistuoja; netaisyklinga anglų kalba; didelis paskyros ryšių skaičius.
- Pasiūlymas teikti konsultanto paslaugas. Kvietimas atvykti į Kiniją, apmokamos kelionės išlaidos. Kinijoje susitikimas su „LinkedIn“ kontaktu ir dar keliais kompanijos atstovais. Įprastą pokalbį dėl darbo primenantys susitikimai viešbučiuose.
- Prašymas parengti analitinį tendencijų užsienio valstybėje vertinimą, viešos ir neviešos politinės ar karinės informacijos apibendrinimą.
- Išankstinis apmokėjimas už darbą.
- Prašymas laikytis konfidencialumo.
- Tolesni kontaktai – per mobiliąsias programėles (pvz., „WeChat“) ar elektroniniu paštu. Susitarimas dėl kito susitikimo Kinijoje. Nuoseklus įtraukimas į šnipinėjimo veiklą.
Žurnalistei parašiusi moteris nurodė esanti iš tarptautinės bendrovės (pavadinimas autorei žinomas) ir įdėjo nuorodą į oficialų tinklalapį.
Paspaudus ant nuorodos iš tiesų patekau į realiai veikiančios įmonės internetinį puslapį. Bendrovės prisistatyme teigiama, kad įmonė teikia rinkos tyrimų ir konsultacijos paslaugas bei specializuojasi teikdama išsamų įmonės veiklos teisinį ir finansinį patikrinimą, kurį paprastai vykdo investuotojai prieš įsigydami įmonės akcijų (due diligence – angl.).
Žinutė sužadino smalsumą – apie kokias įmones ir kokią informaciją užsienio bendrovė nori rinkti Lietuvoje? Paprašiau atsiųsti daugiau informacijos ir netrukus gavau jau detalesnį elektroninį laišką.
Siūlė diskretiškai pakalbinti šaltinius
„Tikiuosi, kad šis elektroninis laiškas jus pasieks. Neseniai su Jumis jau buvome susisiekę per „LinkedIn“. Rašau Jums, nes tikiuosi, kad jums būtų įdomu tapti mūsų išoriniu tyrimų partneriu, atliekančiu verslo žvalgybos tyrimus Lietuvoje“, – taip man atsiųstą laišką pradėjo įmonės analitike prisistačiusi moteris.
O po to sekė paaiškinimai, kaip atrodytų toks darbas.
„Verslo žvalgybos tyrimo partneris turėtų surasti, diskretiškai užmegzti kontaktą ir pakalbinti žmogiškuosius šaltinius (žmones iš skirtingų sektorių), kurie galėtų suteikti įžvalgas apie tiriamo objekto reputaciją rinkoje – įmonės ar žmogaus, veikiančio nurodytoje šalyje“, – rašoma laiške.
Toliau pasiūlyme apibūdinama, kas tokiam darbui geriausiai tiktų: žmogus, kuris arba turi platų asmeninių kontaktų ratą, arba žino, kaip paprastai prieiti prie šaltinių, galinčių suteikti informaciją apie įmonės ar asmens reputaciją.
Moteris rašė, kad tai būtų projektinis darbas – per mėnesį reikėtų atlikti 1–2 projektus, o vienam projektui pakalbinti 5–9 šaltinius. Užmokestis galėtų siekti 250–500 JAV dolerių, o darbo atlikimo terminas – apie savaitę.
Apie užduotį būsimas darbuotojas būtų informuojamas elektroniniu paštu. Per 24 valandas reikėtų atsakyti, ar šį tyrimą gali atlikti. Tyrimo autorius taip pat turėtų iš anksto atsiųsti potencialių šaltinių sąrašą. Kiekvienam tyrimui būtų pasirašyta konfidencialumo sutartis.
Laiško pabaigoje moteris informavo, kad trumpi apmokymai, kaip atlikti tyrimą, gali būti atliekami per „Skype“.
Rinkti informaciją ne žurnalistiniais tikslais man pasirodė nepriimtina, tad atsakiau, kad toks bendradarbiavimo pobūdis manęs nedomina. Tuo viskas ir pasibaigė – daugiau bandymų megzti ryšių nebesulaukiau.
Ar tai buvo kinų žvalgybininkų bandymas užverbuoti Lietuvos žurnalistę? Galbūt. Valstybės saugumo departamentas (VSD) antradienį paskelbtame Grėsmių nacionaliniam saugumui 2020 metų vertinime rašo, kad užsienio žvalgybos tarnybos, ypač Kinijos, bando verbuoti ir lietuvius, o tam aktyviai naudoja „LinkedIn“ socialinį tinklą.
Kaip rašoma, tūkstančiai „LinkedIn“ vartotojų visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, yra sulaukę fiktyvių, žvalgybos priedangai naudojamų Kinijos kompanijų darbuotojų pasiūlymų tapti konsultantais arba darbuotojais bei kvietimų atvykti į Kiniją.
Kita vertus, neatmestina galimybė, kad rinkos tyrimų įmonė iš tiesų tiesiog ieškojo bendradarbių Lietuvoje, nes įmonė ir su manimi susisiekę specialistai iš tiesų egzistavo.
Nelegalu rinkti informaciją apie valstybės paslaptis
„Juridicon“ advokatas Laimonas Marcinkevičius 15min aiškino, kad gavus tokį neaiškų paklausimą į savo „LinkedIn“ paskyrą, geriau visai nesivelti, nes kelio atgal gali nebebūti.
Vis dėlto, susidomėjus tokiu pasiūlymu, reikėtų įvertinti tris aspektus: kokią informaciją siūloma surinkti, ar aiškus užsakovas ir kaip tie duomenys bus panaudoti.
„Rinkti rinkos ar akademinę informaciją nėra nusikaltimas. Tuo tarpu draudžiama rinkti informaciją apie asmens privatų gyvenimą ar įslaptintos informacijos: t.y. informacijos, kuri sudaro valstybės arba tarnybos paslaptį. Pavyzdžiui, tokia informacija gali būti duomenys apie valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius objektus (įmones, įrenginius ir turtą bei ūkio sektorius)“, – įspėja L.Marcinkevičius.
Advokatas taip pat pataria išsiaiškinti, kas yra užsakovas – užsienio įmonė ar užsienio valstybė, nors tai nustatyti gali būti labai sudėtinga.
„Jeigu tai įmonė, kokioje šalyje registruota, kas jos steigėjai, dalininkai ar akcininkai, ar viešai apie ją prieinama kokia informacija, kokie gali būti jos tikslai (pvz., atlikti rinkos tyrimus ir padidinti savo pajamas ar pan.). Kas yra prašomos surinkti informacijos subjektas – privatus asmuo, valstybė, valstybės institucija ar privati įmonė“, – sakė L.Marcinkevičius.
Jis pridūrė, kad nieko slapto iš viešai prieinamų šaltinių, pavyzdžiui, pranešimų spaudai, viešų komentarų rinkti informaciją apie tai, kaip dirba įmonė ar kokia jos reputacija. Tačiau reikia sunerimti, jeigu užsakovas pats slepia informaciją apie save, nurodo ir informacijos rinkimo metodus – pavyzdžiui, rekomenduoja užmegzti ryšius su tam tikrais asmenimis.
„Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas atliekamas rinkos tyrimas apie įmonę yra nusikalstamas“, – apibendrino advokatas.
