Pagal „De minimis“ programą, finansuojamą valstybės biudžeto lėšomis, avialinijoms „Lufthansa” Lietuvos oro uostai pernai skyrė 200 tūkst. eurų paramą už papildomus skrydžius iš Vilniaus į Frankfurtą, o „Turkish Airlines” – tokią pat sumą už dažnesnį skraidymą iš Vilniaus į Stambulą.
Nors per pandemiją keliautojų srautai išseko, valstybinė įmonė tęsia paramos už papildomus skrydžius, kuriems poreikio iš gyventojų gali ir nebūti, dalybas. Maža to, tokią pat paramą anksčiau gavusi aviakampanija pernai dėl karantino apribojimų įsipareigojimų neįvykdė.
Ekspertas: per pandemiją tokia parama neaktuali
Toks valstybinės įmonės dosnumas nustebino aviacijos analitiką Simoną Bartkų, suabejojusį, ar smarkiai susitraukus skrydžių skaičiui tokia parama yra tikslinga.
„De minimis“ programa galiojo gerais, priešpandeminiais laikais ir tai buvo logiškas įrankis paskatinti naujas aviakampanijas skraidyti naujais maršrutais ar didinti skrydžių skaičių senais maršrutais.
Sugalvojau patikrinti, ar ta programa uždaryta, nes dabar pandemija ir nebeaktualūs tokie įrankiai – bent jau trumpu laikotarpiu. Ir pastebėjau, kad 2020 metais šitoms dviem bendrovėms suteikta šita parama“, – 15min pasakojo S.Bartkus, socialiniuose tinkluose atkreipęs dėmesį į toliau tęsiamą paramos programą.
Suprasti akimirksniu
- De minimis sąvoka yra vartojama apibūdinti nedidelės vertės (nereikšmingą) valstybės pagalbą, kuriai netaikomas reikalavimas suderinti pagalbą su Europos Komisija (EK).
Ekspertas, manantis, kad ši finansinė priemonė buvo geras įrankis pakilimo metais, suabejojo tokios paramos nauda šiais laikais, kai dėl pandemijos keliaujančiųjų srautai smarkiai kritę.
„Skrydžių 2020 metais sumažėjo, ir sumažėjo kelis kartus. Dėl to taip ir užkliuvo toks įdomus dalykas“, – sakė S.Bartkus.
Išties, skrydžių skaičius pernai Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ženkliai susitraukė. 2020 metais Lietuvos oro uostų tinkle viso aptarnauta 30 tūkst. skrydžių – 52 proc. mažiau palyginus su 2019 metais. Smarkiai krito ir keliaujančių žmonių skaičius – pernai keliavo 1,8 mln. žmonių, tai yra 72 proc. mažiau.
O abi minimos bendrovės praėjusiais metais skrydžių skaičių Vilniaus oro uoste sumažino net kelis kartus. „Lufthansa“ skrydžių Vilniaus oro uoste 2020 metais įvykdė 2,5 karto mažiau negu 2018 ar 2019 metais – 698 palyginus su 1733 prieš metus.
„Turkish Airlines“ skrydžių skaičius Vilniaus oro uoste sumenko daugiau nei tris kartus: 252 skrydžių pernai ir 862 – užpernai.
Parama skirta šiems metams
Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas 15min aiškino, kad nors parama skrydžių dažnių didinimui dviem skirtingais maršrutais – į Frankfurtą ir Stambulą, patvirtinta 2020 metų pabaigoje, ji skirta skrydžių plėtrai šiais metais.
„Kalbame apie du maršrutus, kurie yra ir tikrai liks labai svarbūs tiesioginiam šalies gyventojų susisiekimui su strateginiais aviacijos centrais, per kuriuos keleiviai gali keliauti į tolimesnes kryptis visame pasaulyje. Abi oro bendrovės įsipareigojo šiais metais didinti skrydžių dažnius. „Lufthansa” maršrutas į Frankfurto prie Maino oro uostą yra vienas svarbiausių šalies verslui“, – tikino A.Stikliūnas.
Pasak jo, Lietuvos verslą, turizmą ir užsienio investicijų pritraukimą atstovaujančios organizacijos šias abi kryptis įvardino kaip strategiškai svarbias pasiekiamumo atstatymui bei verslo aplinkos gerinimui.
Suprasti akimirksniu
- Aviacijos srityje Lietuvoje De minimis parama yra skiriama Susisiekimo ministerijos iš valstybės biudžeto.
Tačiau pernai metų kvietime oro bendrovėms dėl šios priemonės, kurį galima rasti Lietuvos oro uostų tinklalapyje, nenurodyta, kad vykdyti skrydžius reikėtų tik 2021 metais.
Ten įrašytas tik terminas, iki kada aviakampanijos turėtų pradėti vykdyti įsipareigojimą – ne vėliau kaip 2021 metų gegužės 31 dieną. Pradėti pardavinėti bilietus jos privalėjo iki praėjusių metų spalio pabaigos, tačiau skrydžius galėjo pradėti vykdyti tiek pernai, tiek šiemet.
„Turkish Airlines“ jau pridėjo vieną papildomą dažnį, „Lufthansa“ veiksmų laukiama šiek tiek vėliau“, – informavo Lietuvos oro uostų atstovas.
Visgi daugiausiai klausimų kelia tai, ar iki gegužės lietuvių susidomėjimas kelionėmis lėktuvais atsigaus tiek, kad prireiktų papildomų, valstybės remiamų skrydžių. Ypač turint omenyje lėtas vakcinavimo apsukas ir nežinią dėl galimos karantino pabaigos.
Europos skrydžių saugumo organizacija „Eurocontrol” sausio pradžioje pateiktose savo prognozėse konstatavo, kad 2021 metais skrydžių skaičius Europoje sieks tik apie 50 proc. 2019 metų lygio, o priešpandeminį lygį pasieks tik iki 2026 metų.
Tikina, kad dėl skrydžių reikia kovoti dabar
Kitokios nuomonės dėl papildomų skrydžių ir paramos reikalingumo jau šiemet laikosi Lietuvos oro uostas, prognozuojantis, kad kelionių atsigavimas gali prasidėti pavasario viduryje.
A.Stikliūnas argumentuoja, kad parama ypač aktuali pandemijos kontekste, siekiant papildomai skatinti oro bendroves atkurti skrydžius į strategiškai svarbius aviacijos centrus.
Jis viliasi, kad ši parama padės oro bendrovėms ne tik greičiau atstatyti sąlygose nurodytą skrydžių dažnių skaičių, bet ir didinti juos papildomai ateityje.
„Šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai prognozės ir planavimas yra vykdomi vos mėnesiui į priekį, valstybių ribojimai keliavimui skiriasi kiekvienoje šalyje, vakcinavimo tempai kol kas irgi neaiškūs – oro bendrovės labai atsakingai žiūri į bet kokius įsipareigojimus dėl skrydžių dažnio didinimo, vertina realią situaciją dėl paklausos konkrečia kryptimi“, – paramos reikalingumą grindė A.Stikliūnas.
Lietuvos oro uostų atstovas tikino, kad dėl skrydžių atstatymo šiuo metu jau konkuruoja ir kiti pasaulio oro uostai, o itin smarkiai konkurencija išaugs šių metų vasaros sezono metu. Tuomet esą visi sieks per kuo trumpesnį laiką susigrąžinti kuo platesnį krypčių tinklą ir didesnį dažnį.
„Dėl šios krizės oro bendrovių pajamos sumažėjo apie 60 proc. ir daugiau, todėl oro bendrovės priimdamos strateginius plėtros vystymo sprendimus įvertina visą vertės pasiūlymą konkrečioje šalyje.
Sprendimas tęsti programą ir teikti paramą strategiškai svarbiomis mūsų šaliai kryptims buvo priimtas todėl, kad paskatintume oro bendroves kuo greičiau atkurti keleivių ir skrydžių srautus 2021 metais. Šiuo metu dėl kiekvieno maršruto konkuruoja ir kovoja net ir stipriausi pasaulio oro uostai, o globalioje rinkoje Lietuva nėra išimtis, todėl skatinti oro susisiekimą reikia“, – dėstė A.Stikliūnas.
Į Frankfurtą – septynis kartus per savaitę, į Stambulą – du
2020 metais gavusi paramą „Lufthansa“ įsipareigojo vykdyti daugiau kaip 7 savaitinius skrydžius į Frankfurtą, o „Turkish Airlines“ – daugiau kaip 2 savaitinius skrydžius į Stambulą.
Vadovaujantis „De Minimis“ taisyklėmis, oro bendrovės įsipareigojo išlaikyti tokius dažnius ne mažiau kaip 3 mėn.
Tiesa, kodėl įmonėms skirta tokio pat dydžio parama, bet viena turi įsipareigoti skraidinti tik daugiau kaip du kartus per savaitę, o kita – 7?
„Tai yra du skirtingi maršrutai, turintys savo specifiką, jie vykdomi dviejų skirtingų oro bendrovių, todėl sieti paramos gavimą su labai konkrečiu ir vienodu dažniu abiem atvejais – nebūtų teisinga ir efektyvu. Taip pat per šias kryptis sujungiamos skirtingos rinkos, keliautojų segmentai“, – aiškino A.Stikliūnas.
Dėl pandemijos įsipareigojimus įvykdė ne visos
Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas tikino, kad jei oro bendrovės neįgyvendins įsipareigojimo dėl skrydžių dažnio didinimo minėtomis kryptimis – paramą turės grąžinti.
Lietuvos oro uostų svetainėje galima rasti 2018-2020 metų „De minimis“ programos ataskaitą. Iš jos matyti, kad 2018 metais 6 įmonės gavo po 100-200 tūkst. eurų paramą – tiesa, viena jų, ,,Georgian Airways”, įsipareigojimo neįvykdė, todėl paramą grąžino.
2019 metais subsidijas po 200 tūkst. eurų papildomiems skrydžiams gavo dvi bendrovės: SAS ir „Ryanair”. Tiesa, aiškėja, kad dėl pasaulinės pandemijos šių įsipareigojimų iki galo įvykdyti nepavyko.
A.Stikliūnas aiškino, kad kompanija SAS 2020 metais turėjo padidinti skrydžių dažnius maršrutu iš Vilniaus į Stokholmo Arlandos oro uostą (Švedija). Įsipareigojimas padidinti skrydžių dažnius nebuvo įvykdytas dėl visą pasaulį apėmusios Covid-19 krizės bei sumažėjusių keleivių srautų.
„Oro bendrovė negalėjo vykdyti skrydžių dėl buvusių skrydžių bei keliavimo ribojimų iš Švedijos Karalystės. Šiuo metu vyksta teisinis vertinimas šios situacijos sprendimui, kai sąlygų nevykdymas buvo prilygintas force majeure aplinkybėms“, – aiškino A.Stikliūnas, paklaustas, ar oro bendrovė grąžins gautą paramą.
Vėliau pašnekovas patikslino, kad Lietuvos oro uostai šiuo atveju turi galimybę arba susigrąžinti investuotus pinigus, arba sutarti su bendrove, kad ji savo įsipareigojimą perkeltų į 2021 metus. Valstybės valdoma įmonė linkusi tartis dėl antrojo varianto.
Pasak Lietuvos oro uostų atstovo, šiuo metu laikinai sustabdytas ir naujas maršrutas iš Palangos į Dubliną, už kurį paramą buvo gavusi kompanija „Ryanair“. Maršrutas laikinai sustabdytas dėl „Ryanair“ strategijos nevykdyti apie 90 proc. skrydžių iki kovo pabaigos.
„Šiam sprendimui didžiausią įtaką turėjo būtent COVID-19 krizė ir žymiai sumažėjusi keleivių paklausa. Šiuo metu planuojama atnaujinti maršrutą kovo pabaigoje", – dėstė A.Stikliūnas.
Tad, ar Lietuvos oro uostai nemato grėsmės, kad pernai paramą gavusios oro linijos dėl koronaviruso pandemijos taip pat gali savo įsipareigojimų neįvykdyti?
A.Stikliūnas pripažino, kad nepaisant tam tikrų optimizmo ženklų, neapibrėžtumo yra nemažai.
„Bent jau artimiausiu laikotarpiu keliavimo galimybėms ir toliau įtakos turės tai, kaip šalims seksis valdyti virusą ir kokie keliavimo ribojimai bus taikomi. Tačiau iš rinkos jaučiame labai daug ženklų, kad pagerėjus epidemiologinei situacijai bus siekiama išnaudoti kiekvieną atsiradusią galimybę atstatyti skrydžius", – tikino A.Stikliūnas.
Domėsis ir ministras
2020 metais avialinijoms paremti skirta parama žadėjo pasidomėti ir susisiekimo ministras Marius Skuodis, pritariantis, kad atkurti skrydžių dažnumą Lietuvai yra vienas iš prioritetų, tačiau reikia įvertinti ir tai, ką už skirtą paramą mūsų šalis gaus.
„Klausimas, kas už tą skatinimą mainais. Šios oro linijos yra vienos iš strateginių Lietuvai. Kai situacija pagerės, vienas iš pagrindinių uždavinių Lietuvos oro uostams bus atstatyti skrydžius, o antrasis – išplėsti krypčių ratą. Natūralu, dėl skrydžių krypčių vyksta konkurencija, bet tada klausimas, kas bus mainais, ko nebūtų buvę be šitos paramos“, – 15min sakė M.Skuodis.
Tuo tarpu S.Bartkui „De minimis“ programos lėšų dalijimas per pandemiją labiau primena tiesiog skirtų pinigų „įsisavinimą“. Įdomi detalė, kad oro bendrovių skatinimui skirtą paramos sumą valstybinė įmonė gauna kalendoriniams metams: neišnaudojus šių pinigų, jie į kitus metus nebeperkeliami.
