Vyriausybei svarstant įvairius paramos verslui variantus, pagalbą gali gauti ir dirbantys individualiai. Tiesa, ne visi – metų pabaigoje sudarius sąrašus, kurių nuo pandemijos nukentėjusių sričių darbuotojai galėtų gauti kompensacijas, į juos nepatekusios grupės neslepia nepasitenkinimo.
Viena tokių – keramikos ir kalvystės amatais užsiimantys gyventojai. Šios sritys į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus nebuvo įtrauktos, tačiau labiausiai jų atstovus papiktino tai, kad kitų rūšių amatai į juos pateko. Tai tokios sritys kaip tekstilės, odos, stiklo dirbinių gaminiai, pinta produkcija ir bene visi kiti amatai. Kartu su keramikais ir kalviais taip pat ignoruojami ir individualiai dirbantys muilo gamintojai bei dalis kitų smulkesnių sričių.
Į sąrašą patekę amatininkai, kaip ir kitų verslo sričių atstovai, gali tikėtis gauti kasmėnesines 260 eurų išmokas.
Amatininkų asociacijos „Amatų šalis“ vadovas Kęstutis Šeduikis sakė iš pradžių manęs, jog įvyko klaida ir ilgainiui viskas susitvarkys.
„Asociacijos nariai man pranešė apie tai daugiau kaip prieš mėnesį. Raminau žmones, kad tai greičiausiai klaida, juk kokiu pagrindu galėtų neįtraukti mūsų, kai kitus įtraukė? Ministerijų atstovai žadėjo sąrašus patikslinti, tačiau įtraukė kitas papildomas veiklas, bet ir vėl ne mūsų amatus“, – 15min sakė pašnekovas.
Su panašia situacija susidūrė ir keramikė Diana Pernavienė. Susidariusią padėtį moteris vaizdžiai lygino su mokykla – tarsi atlyginimai būtų mokami lietuvių kalbos, o ne fizikos mokytojams, nors jie užsiima ta pačia ugdymo veikla.
D.Pernavienė 15min taip pat teigė mananti, kad tokį sprendimą lėmė klaida. „Kas sėdėjo prie subsidijų skirstymo, tie neįsikerta kas ir kaip. Sprendimus vieniems duoti, o kitiems neduoti, manau, lemia kvalifikacijos trūkumas. Kitaip tai būtų sunku paaiškinti sveiku protu“, – piktinosi ji.
Išmokų ir veiklų atrankos kriterijų klausimas palietė ne tik amatininkų sektorių. Į 15min redakciją šią savaitę kreipėsi skaitytoja, kurios darbas – namų ir butų tvarkymas, vykdomas turint individualios veiklos pažymėjimą.
Jos teigimu, vasario pradžioje iš patikslinto nukentėjusių nuo pandemijos asmenų sąrašo ši veikla buvo išmesta, nors namų ūkio veikla, žymima kodu 034, ir apimanti tvarkymo veiklą turint verslo liudijimą, sąraše liko. Ji piktinosi, kad, pavyzdžiui, kirpyklų atveju, tiek veikla pagal individualios veiklos pažymą, tiek pagal verslo liudijimą EVRK sąraše liko.
Institucijos nesutaria, kas atsakingas už sąrašų sudarymą
Neradę savo veiklos minėtuose sąrašuose, šių sektorių atstovai pavieniui arba susikooperavę kreipėsi į valstybines institucijas, prašydami išaiškinti, koks buvo tokio sprendimo pagrindas.
Iš viso apibrėžti nuo karantino nukentėjusias veiklas buvo sudaryti du sąrašai: Ekonomikos ir inovacijų ministrės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2020 m. gruodžio 30 d. pasirašytas įsakymas „Dėl karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašo patvirtinimo“ (vadinamasis EVRK sąrašas) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sudaromas Savarankiškai dirbančių asmenų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus, sąrašas.
„Parašiau laišką Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM), o vėliau ir VMI. Buvo tokia kalba, kad tai jie sudarė sąrašus, o ministerijos tai patvirtino. Bet sulaukus atsakymų, man atrašė atvirkščiai – sąrašus sudarė EIM. Paprašiau, kad man konkrečiai paaiškintų, kokiu pagrindu šios veiklos buvo neįtrauktos į sąrašus“, – pasakojo K.Šeduikis.
Nors išsiuntė ir gavo ne vieną laišką, norimo tikslaus atsakymo vyras sakė nesulaukęs.
Sąrašų dvilypumas iš tiesų sudarė sąlygas ministerijoms ir įstaigoms atsakomybę permetinėti viena kitai. 15min kreipusis į visas tris institucijas dėl minėtų atvejų ir teiraujantis, kodėl keramikai ir kalviai buvo ignoruoti, EIM atstovai nukreipė į VMI. Šios įstaigos atstovai šiuo klausimu nukreipė atgal į minėtą ministeriją, kuri papildomų komentarų teikti atsisakė.
Tiesa, daugiau atskleidžiama K.Šeduikio ir EIM viceministro Vinco Jurgučio susirašinėjime. Viceministras amatininkų atstovui teigė, kad EVRK sąrašas rengiant VMI sąrašą gali būti taikomas kaip papildoma priemonė nustatant nukentėjusius savarankiškai dirbančius asmenis.
„EVRK sąrašas yra skirtas kitokioms ministerijos parengtoms verslo, nukentėjusio nuo COVID-19, priemonėms (pvz., subsidijoms įmonėms ar lengvatinėms paskoloms). Savarankiškai dirbantiems asmenims šiuo metu pagalbos priemones taiko Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ministerija šiuo metu yra patvirtinusi tik pagalbos priemones, skirtas įmonėms“, – rašoma viceministro atsakyme.
VMI viršininkė Edita Janušienė, į kurią K.Šeduikis kreipėsi sausio mėnesį, permetė atsakomybę ministerijoms. „Mes sąrašą sudarome pagal EIM ir SADM įsakymą. Todėl, kol nebus minėtame įsakyme, tol nebus ir VMI sąraše“, – rašoma korespondencijoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo ruožtu K.Šeduikiui pažymėjo, kad įtraukimo į sąrašą kriterijai nustatyti apraše, patvirtintame VMI viršininko 2021 m. sausio 20 d.
Po pusantro mėnesio laukimo – geros žinios?
Vis dėlto šį ketvirtadienį suglumę amatininkai iš Vyriausybės sulaukė pozityvesnių žinių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ketvirtadienį pranešė, kad valdžios institucijos sutarė pakoreguoti paramos nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiems savarankiškai dirbantiesiems tvarką. 260 eurų per mėnesį galės gauti ne tik tie, kurių veikla patyrė apribojimų, tačiau visi gyventojai, kurių pajamos smuko.
„Nors dalies savarankiškai dirbančių asmenų veikla nėra ribojama ir jie gali dirbti, tačiau dėl partnerių apribotos veiklos susiduria su finansiniais sunkumais. Spręsime šiuos pavienius atvejus.
Su Užimtumo tarnyba ir VMI preliminariai sutarta, kad kiekvieno savarankiškai dirbančio asmens, kuris nepateko į VMI skelbiamą nukentėjusių sąrašą, atvejis būtų vertinamas individualiai. Planuojama vertinti 2019 ir 2020 metais gautas pajamas. Jei bus fiksuojamas labai žymus pajamų kritimas, jam būtų skiriama 260 eurų parama“, – rašoma 15min ministerijos atsiųstame atsakyme.
SADM taip pat priminė, kad jei savarankiškai dirbančio asmens vykdoma veikla nėra įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, tačiau asmuo vykdantis veiklą patiria finansinių sunkumų, dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo gali kreiptis į VMI.
Nepriklausomai nuo prašymo pateikimo laiko, pagalbos priemonės patenkinus prašymą bus taikomos nuo sausio 1 d.
Amatininkai prekiauti galėtų, bet tradiciniai būdai karantino metu neveikia
Nors amatininkų gamybinė veikla karantino metu nėra apribota, kyla sunkumų, kaip prekes parduoti. Kalbinti atstovai teigia, kad internetas toli gražu nekompensuoja tų prekybos būdų, kurie įprastai užtikrindavo pragyvenimą.
„Visiems amatininkams pati geriausia prekyba būdavo kalėdinės mugės, eglučių įžiebimai ir panašūs renginiai. Kai kur viskas trukdavo mėnesį ar ilgiau, didieji prekybos centrai irgi darydavo kalėdines muges. Važiuodavome ir į Europą, šiais metais buvo numatyta vykti į Milaną, Gdanską, Krokuvą. Bet kai viskas užsidarė, nuo kovo iki gegužės nedirbome, vasarą vyko nebent mažos mugelės, o kalėdinių mugių irgi nebuvo", – sakė K.Šeduikis.
Amatininkai teigė, kad daugelį jų gaminių yra lengviau parduoti gyvai, o ne internetu. Dalis užsiimančių šia veikla turi interneto svetaines, tačiau tie, kas jų iki šiol neturėjo, atsidūrė tarsi užribyje.
„Vieni spėjo susitvarkyti internetines parduotuves, kiti anksčiau to nebuvo darę. Tų kelių mėnesių internetinei prekybai įsivažiuoti neužtenka, reikia bent metų įdirbio. Be to, jos pragyvenimo negarantuoja. Aš pati internetinės parduotuvės neturiu, nes man iki šiol neblogai sekėsi prekiauti ir fiziniu būdu“, – teigė D.Pernavienė.
K.Šeduikis prisiminė šiųmetį pavyzdį – vietoj realios kalėdinės mugės Vilniuje suorganizavus virtualią, prekybininkai sakė uždirbę iki 10 proc. to, ką parduodavo įprastiniais metais. Jis pridūrė, kad didžiausia dalis visų sričių amatininkų prekybos ir reklamos veiklos atliekama būtent mugių metu.
Paramos būdų individualiai dirbantiems – daugiau nei vienas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad savarankiškai dirbantys asmenys, nukentėję nuo pandemijos, gali ne tik gauti fiksuoto dydžio išmoką, bet taip pat gali pasinaudoti kitomis valstybės pagalbos priemonėmis
Dirbantys savarankiškai galės atidėti įmokas „Sodrai“ be palūkanų,
jeigu jų veikla įtraukta į VMI skelbiamą nukentėjusių dėl COVID-19
ribojimų sąrašą.
Dirbantys savarankiškai yra laikinai atleisti nuo PSD mokėjimo (už karantino laikotarpį įmokas turės sumokėti per 2 metus). Net ir nemokėdami PSD, šie gyventojai gali gauti sveikatos paslaugas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat turi naują paramos priemonę dirbantiems savarankiškai. Paramai individualiai dirbantiesiems skiriama 30 mln. eurų. Ši subsidija sudarys 100 proc. 2019 metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Mažiausia
paramos suma sieks 100 eurų, o subsidijos viršutinė riba – beveik 22
tūkst. eurų. Išmoka bus vienkartinė ir skiriama papildomai prie dabar
Užimtumo tarnybos pervedamos 260 eurų išmokos.