Keturių darbo dienų savaitė sulaukia vis daugiau dėmesio ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Tiesa, mūsų šalyje tokią praktiką įgyvendinusių įmonių nėra daug. Vienas žinomesnių pavyzdžių – papildomą laisvadienį savo darbuotojams pasiūliusi personalo paieškos ir atrankos bendrovė „Alliance for Recruitment“.
Nuo rugsėjo išbandyti keturių darbo dienų savaitę nutarė ir bene pirmoji viešojo sektoriaus bendrovė – didžiausias centralizuotos šilumos tiekėjas Lietuvoje „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT).
Įmonės personalo valdymo vadovė Aistė Orševskienė 15min atskleidė, kad idėja pritaikyti šiuo metu pasaulyje sparčiai populiarėjantį 4 darbo dienų savaitės modelį kilo maždaug prieš metus.
„Išsianalizavome sėkmingas tokio tipo praktikas užsienyje ir nusprendėme pritaikyti VŠT. Pastaruosius metus rinkome informaciją, bendravome su darbuotojais, kruopščiai vykdėme pasiruošiamuosius darbus“, – pasakojo A.Orševskienė.
Šia naujove įmonė siekia ne tik padidinti darbuotojų motyvaciją ir įsitraukimą, bet ir efektyvumą – sukurti tokią pat ar net didesnę vertę per trumpesnį laiką.
„Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje matome sėkmės istorijų, kai įmonės išbandžiusios trumpesnę darbo savaitę gali pasigirti ne tik nepakitusiais, bet net ir geresniais veiklos rezultatais“, – atkreipia dėmesį VŠT personalo valdymo vadovė.
Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje matome sėkmės istorijų, kai įmonės išbandžiusios trumpesnę darbo savaitę gali pasigirti ne tik nepakitusiais, bet net ir geresniais veiklos rezultatais, – teigė A.Orševskienė.
Ji neslepia, kad dažnam darbuotojui keturių darbo dienų savaitė buvo labai nauja tema, dažnam negirdėta, tad reikėjo laiko ją išdiskutuoti, suprasti, kokį teigiamą poveikį gali pasiekti ir kur slypi rizikos.
Bandys du mėnesius
Kadangi iki šiol Lietuvoje tokį modelį bandė mažesnės įmonės, VŠT iš pradžių nutarė įgyvendinti nedidelės apimties bandomąjį projektą ir stebėti, ar pavyksta pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Tad nuo praėjusios savaitės papildomą laisvadienį per savaitę gauna tik dalis iš beveik 600 darbuotojų – 7 įmonės padaliniai.
Eksperimente dalyvaujantys darbuotojai kaip papildomą poilsio dieną gauna penktadienį. Visgi pradiniame etape, esant neatidėliotiniems atvejams, šie darbuotojai turės būti pasirengę atlikti skubias užduotis ir visada būti pasiekiami.
„Tokio tipo pokyčiai neįvyksta per vieną dieną. Netgi matydami teigiamą patirtį užsienio įmonėse turime vertinti ir kultūrinius skirtumus, gebėjimą adaptuotis. Siekiame modelį taikyti visose veiklos srityse, todėl bandomajam projektui pasirinkti padaliniai kuruoja įvairias sritis, visi yra iš skirtingų departamentų“, – kodėl šią papildomą motyvacijos priemonę kol kas suteikė tik daliai darbuotojų, aiškino A.Orševskienė.
VŠT vadovai bandomojo projekto metu matuos kiekvieno padalinio veiklos rezultatus (konkrečius padalinio KPI), taip pat bendrus personalo rodiklius, tokius kaip darbuotojų kaita, sergamumas, darbuotojų nuotaikos ir t.t.
Įmonė atskleidė, kad darbuotojų, norėjusių dalyvauti bandomajame projekte, netrūko. Tad ar tie darbuotojai, kurie privalės dirbti įprastą savaitę, nesijaus nuskriausti, kad jų kolegos darbuojasi viena diena trumpiau?
„Tai yra nauja patirtis. Jei veiklos rezultatai rodys, kad sugebame pasidaryti darbus per 4 darbo dienas, jau nuo kitų metų į projektą įtrauksime daugiau padalinių“, – žadėjo A.Orševskienė.
Tai yra nauja patirtis. Jei veiklos rezultatai rodys, kad sugebame pasidaryti darbus per 4 darbo dienas, jau nuo kitų metų į projektą įtrauksime daugiau padalinių, – žadėjo A.Orševskienė.
Visgi ji pripažino, kad dalis darbuotojų nebus šio projekto dalyviai dėl savo veiklos specifikos, tad jiems planuojama pasiūlyti kitų papildomų naudų.
Žada, kad šildymo sezonas nenukentės
Nors VŠT nutarė keturių darbo dienų per savaitę bandymą atlikti prieš šildymo sezono pradžią, A.Orševskienė pabrėžė, kad gyventojai jokių pokyčių nepajus, nes įmonė ir toliau aptarnaus klientus 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.
„Klientų aptarnavimo grupė juos aptarnaus visą darbo savaitę, penkias darbo dienas, kaip ir iki šiol. 4 darbo dienų savaitės modelis reiškia, kad darbai perplanuojami taip, kad mūsų klientams ir jų poreikiams bei lūkesčiams tai jokios įtakos neturėtų“, – tikino VŠT atstovė.
Pasak jos, šildymo sezonui įmonė rengiasi visą šiltąjį sezoną, tad jau dabar, nepriklausomai nuo projekto, šildymo sezonui yra pasirengta. Be to, bandomajame projekte dalyvauja tik po vieną padalinį iš atskirų departamentų, tad didžioji dalis kolegų dirbs įprastu darbo grafiku.
Įmonės atstovai tvirtina, kad pagrindinis įmonės akcininkas, Vilniaus miesto savivaldybė, tokiai iniciatyvai neprieštaravo. Bandomasis projektas buvo pristatytas įmonės valdybai, kurios sudėtyje yra savivaldybės atstovai.
„Matome, kad kitose šalyse toks modelis nėra naujiena ir jį renkasi tiek privatus sektorius, tiek savivaldybės, kitos viešojo sektoriaus įstaigos ir pasiekia puikių rezultatų“, – pastebi A.Orševskienė.
Ji prognozuoja, kad jei VŠT projekto rezultatai bus geri, atsiras daugiau įmonių, kurios išbandys šį modelį. Kai kurios įmonės VŠT eksperimentą atidžiai stebi ir laukia rezultatų.
Tinka ne visiems
Personalo atrankos įmonės „Indigroup“ partneris Karolis Blaževičius 15min teigė, kad keturių darbo dienų savaitė tinka ne visoms įmonės.
Jo nuomone, tokia praktika sėkmingai gali būti pritaikyta IT įmonėje, tačiau gamybinėje ar pardavimų bendrovėje, kur darbo rankų trūkumas gali atsiliepti įmonės apimtims, tai padaryti sudėtinga.
Pagrindinė rizika, su kuria gali susidurti privataus sektoriaus įmonė, nutarusi įvesti keturių darbo dienų savaitę, – konkurencingumo praradimas. Jei visos įmonės sektoriuje dirbs visą savaitę, o viena bendrovė – diena trumpiau, jos klientus gali pervilioti kiti.
Tad K.Blaževičius patarė įmonėms, galvojančioms apie tokį darbo modelį, gerai įvertinti darbuotojų pasitenkinimo tyrimo rezultatus ir veiklos efektyvumo rodiklius (KPI) per keturių ir per penkių darbo dienų savaitę.
Kitas eksperto patarimas – pereiti prie šios naujovės palaipsniui. Pavyzdžiui, per mėnesį dvi savaites darbuotojams leisti dirbti keturias darbo dienas, o dvi savaites – penkias darbo dienas.
Be to, K.Blaževičiaus nuomone, labai svarbu, kad tokiu grafiku dirbtų visa įmonė, nes jei papildomas laisvadienis bus suteiktas tik daliai darbuotojų, kiti jausis nuskriausti.
„Lygybė turi būti – priešingu atveju, kaip reikėtų paaiškinti vieno skyriaus darbuotojams, kodėl jie turi dirbti penkias dienas, jei jų kolegos dirba keturias“, – pabrėžė personalo ekspertas.
K.Blaževičius dažniausiai apie šią praktiką girdi iš IT įmonių, tačiau toks darbo grafikas nėra oficialiai įtvirtintas – neretai programuotojai susitaria su vadovu, kad ilgiau padirbės keturias dienas per savaitę, o penktadienį pasiims laisvą.
