Belgijoje darbuotojai gali apsispręsti, kaip dirbti
Kaip rašo „Euronews“, vasarį Belgijos darbuotojai iškovojo teisę per savaitę dirbti keturias darbo dienas, nenukenčiant atlyginimui.
Darbuotojai dabar galės nuspręsti, ar dirbti keturias, ar penkias dienas per savaitę, tačiau tai nereiškia, kad jie dirbs mažiau – tas pats darbo krūvis jiems bus išdėstytas per keturias dienas.
Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis de Croo tikisi, kad susitarimas padės padaryti Belgijos darbo rinką lankstesne, leidžiant žmonėms lengviau derinti šeimyninį gyvenimą su karjera.
Jis taip pat pridūrė, kad naujasis modelis turėtų sukurti dinamiškesnę ekonomiką.
„Tikslas – suteikti žmonėms ir įmonėms daugiau laisvės organizuoti savo darbo laiką. Jei palygintumėte mūsų šalį su kitomis, dažnai pamatytumėte, kad esame kur kas mažiau dinamiški“, – sakė Belgijos premjeras.
Eurostato 2021 m. trečiojo ketvirčio duomenimis, tik maždaug 71 iš 100 20-64 metų amžiaus grupės belgų turi darbą. Tai yra 10 proc. punktų mažiau nei kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose ir Vokietijoje.
Tačiau keturių dienų darbo savaitės perspektyva patraukli ne visiems.
Kai kurie visą darbo dieną dirbantys darbuotojai iš tiesų turės dirbti labai ilgas valandas, jei nuspręs dirbti keturias dienas. Pamainomis dirbantys darbuotojai paprasčiausiai neturės tokios lanksčios galimybės.
Jungtinėje Karalystėje atliktas eksperimentas pripažintas „itin sėkmingu“
Jungtinės Karalystės įmonės, kurios šešis mėnesius atliko bandymą, kaip atrodo keturių dienų darbo savaitė, dabar planuoja tai įsivesti visam laikui, nes eksperimentas buvo pripažintas „itin sėkmingu.“
Birželio 6 d. pradėtoje didžiausioje tokio pobūdžio šešių mėnesių bandomojoje programoje, kurios tikslas – ištirti trumpesnių darbo valandų poveikį įmonių produktyvumui ir darbuotojų gerovei, taip pat poveikį aplinkai ir lyčių lygybei, dalyvavo dešimtys įmonių.
Programoje, kurią vykdo Kembridžo ir Oksfordo universitetų bei Bostono koledžo mokslininkai, taip pat ne pelno siekiančios organizacijos „4 dienų darbo savaitė pasaulyje“ iki šiol dalyvavo apie 70 Jungtinės Karalystės įmonių ir daugiau kaip 3300 darbuotojų.
Didžioji dauguma (apie 86 proc.) bandyme dalyvavusių įmonių teigė, kad „labai tikėtina“ arba „tikėtina“, jog pasibaigus bandomajam laikotarpiui keturių dienų darbo savaitę paliks galioti visam laikui.
Įmonės vylėsi, kad darbuotojai laikysis „100:80:100 modelio“ – gaus 100 proc. darbo užmokesčio už 80 proc. laiko mainais į įsipareigojimą išlaikyti bent 100 proc. produktyvumą.
„Panašios programos pradedamos įgyvendinti JAV ir Airijoje, vėliau Kanadoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje", – sakė Joe Ryle'as, kampanijos „4 dienų savaitė Jungtinėje Karalystėje“ direktorius.
Škotija ir Velsas prisijungs prie bandymo
Škotija keturių darbo dienų savaitę rengiasi išbandyti 2023 m., tai svarsto ir Velsas.
Darbuotojų darbo valandos bus sutrumpintos 20 proc., o Škotijos nacionalinė partija bandyme dalyvaujančias įmones parems maždaug 10 mln. svarų sterlingų (11,8 mln. eurų).
Apsispręsdama Vyriausybė atkreipė dėmesį į Škotijos viešosios politikos tyrimų instituto neseniai atliktą apklausą, kuri parodė, kad 80 proc. apklaustųjų teigiamai vertino šią iniciatyvą.
Kai kurios Škotijos įmonės jau pradėjo taikyti sutrumpintą darbo savaitę, o Glazge įsikūrusi „UPAC Group“ neseniai pareiškė, kad sėkmingai įgyvendinus bandomąją programą darbuotojai galės dirbti keturias dienas per savaitę, gaudami tą patį atlyginimą.
Velse už ateities kartas atsakinga komisarė Sophie Howe taip pat paragino vyriausybę įvesti panašią bandomąją keturių dienų darbo savaitę bent jau viešajame sektoriuje.
Islandija – viena iš lyderių
2015–2019 m. Islandija vykdė didžiausią pasaulyje 35–36 valandų darbo savaitės bandomąjį projektą, kai nemažinamas darbo užmokestis.
Jame dalyvavo apie 2500 žmonių.
Siekiant užtikrinti kokybės kontrolę, rezultatus analizavo Jungtinės Karalystės analitinis centras „Autonomy“ ir Islandijos ne pelno siekianti Tvarumo ir demokratijos asociacija (ALDA).
Tyrėjai bandomąjį projektą pavadino sėkmingu, o Islandijos profesinės sąjungos ėmė derėtis dėl darbo valandų sutrumpinimo.
Šis tyrimas lėmė reikšmingus pokyčius Islandijoje, kur beveik 90 proc. dirbančiųjų dabar dirba sutrumpintomis valandomis.
Tyrėjai nustatė, kad tai įgyvendinus sumažėjo darbuotojų patiriamas stresas ir perdegimas, pagerėjo gyvenimo ir darbo pusiausvyra.
Švedijoje reakcijos nevienareikšmiškos
2015 m. Švedijoje išbandyta keturių dienų darbo savaitė sulaukė nevienareikšmiškų reakcijų. Net kairiosios partijos manė, kad tai įgyvendinti plačiu mastu būtų per brangu.
Tačiau teigiami rezultatai buvo pastebėti vienos universitetinės ligoninės ortopedijos skyriuje, kuriame 80 slaugytojų ir gydytojų perėjo prie šešių valandų darbo dienos.
Medicinos darbuotojų reakcija buvo teigiama, tačiau eksperimentas taip pat sulaukė daug kritikos ir nebuvo atnaujintas.
Tačiau kai kurios bendrovės, pavyzdžiui, automobilių gamintoja „Toyota“, nusprendė ir toliau leisti darbuotojams dirbti trumpiau.
Suomijoje pranešta netikra naujiena
Šių metų pradžioje Suomija trumpam pateko į tarptautinių naujienų antraštes, nes buvo pranešta, kad šalies vyriausybė norėjo įvesti keturių dienų darbo savaitę ir šešių valandų darbo dieną.
Tačiau paaiškėjo, kad tai buvo netikra naujiena, kurią vėliau vyriausybei teko paneigti.
Dabartinė ministrė pirmininkė Sanna Marin 2019 m. rugpjūtį tviteryje rašė apie šią idėją, tačiau ji nebuvo įtraukta į vyriausybės darbotvarkę.
Vokietija eksperimentuoja su trumpesne darbo savaite
Vokietijoje vidutinė darbo savaitė yra viena trumpiausių Europoje. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, gyventojai per savaitę čia dirba 34,2 valandos.
Vis dėlto profesinės sąjungos ragina dar labiau sutrumpinti darbo valandas.
Praėjusiais metais didžiausia šalies profesinė sąjunga „IG Metall“ ragino trumpinti darbo savaitę, teigdama, kad tai padėtų išsaugoti darbo vietas ir išvengti atleidimų.
Remiantis „Forsa“ apklausos duomenimis, 71 proc. dirbančiųjų Vokietijoje norėtų turėti galimybę dirbti tik keturias dienas per savaitę.
Beveik pusė darbdavių (46 proc.) teigė manantys, kad keturių darbo dienų savaitė jų darbo vietoje yra „įmanoma.“
Tačiau dar neaišku, ar tokia priemonė bus įgyvendinta. Kol kas su trumpesne darbo savaite eksperimentuoja daugiausia mažesnės, veiklą pradedančios įmonės.
Japonijoje didžiosios korporacijos ryžtasi įvesti keturių dienų darbo savaitę
Japonijoje į keturių darbo dienų teritoriją žengia didesnės įmonės, Japonijos vyriausybei 2021 m. paskelbus planą, kuriuo siekiama geresnės darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros visoje šalyje, kurioje pervargimas dėl darbo nusineša daugybę gyvybių.
2019 m. technologijų milžinė „Microsoft“ eksperimentavo su šiuo modeliu, mėnesį siūlydama darbuotojams trijų dienų savaitgalius.
Šis žingsnis 40 proc. padidino produktyvumą ir lėmė efektyvesnį darbą.
Ispanija pradeda bandomąjį etapą 200 įmonių
Ispanija taip pat seka Japonijos pavyzdžiu – nedidelė kairiųjų partija „Más País“ šių metų pradžioje paskelbė, kad vyriausybė patenkino jų prašymą pradėti bandomąją keturių dienų darbo savaitės programą, skirtą šia idėja susidomėjusioms įmonėms.
Apie 6 tūkst. darbuotojų iš 200 mažųjų ir vidutinių įmonių galės pailginti savo savaitgalį viena diena ir už tai gauti visą darbo užmokestį.
Bandomasis etapas turėtų trukti mažiausiai vienerius metus, tačiau kol kas neaišku, kada jis prasidės.
„Unilever“ Naujojoje Zelandijoje bando trumpesnę darbo savaitę
Naujojoje Zelandijoje vartojimo prekių milžinė „Unilewer“ 81 darbuotojui leido dalyvauti metus trunkančiame bandyme, kurio metu išbandoma keturių dienų darbo savaitė, mokant visą darbo užmokestį.
„Mūsų tikslas – vertinti darbo rezultatus pagal našumą, o ne pagal dirbtą laiką. Manome, kad senieji darbo metodai yra pasenę ir nebeatitinka savo paskirties“, – sakė „Unilever“ Naujosios Zelandijos vykdomasis direktorius Nickas Bangsas.
Įmonė pranešė, kad jei eksperimentas bus sėkmingas, tokia tvarka bus taikoma ir kitose šalyse.
Didelis susidomėjimas JAV ir Kanadoje
Programinės įrangos tiekėjo „Qualtrics“ apklausos duomenimis, net 92 proc. JAV darbuotojų pritaria sutrumpintai darbo savaitei, net jei tai reiškia ilgesnes darbo valandas.
Apklausoje dalyvavę darbuotojai kaip numanomą naudą nurodė geresnę psichinę sveikatą ir didesnį produktyvumą.
Trys iš keturių darbuotojų (74 proc.) teigia, kad per keturias dienas galėtų atlikti tokį patį darbą, tačiau dauguma (72 proc.) teigia, kad tam reikėtų dirbti ilgiau darbo dienomis.
Kanadoje pasaulinės įdarbinimo agentūros „Indeed“ atliktas tyrimas parodė, kad 41 proc. kanadiečių darbdavių po pandemijos svarsto alternatyvius hibridinius grafikus ir naujus darbo stilius.
Bendrovės „Indeed“ atlikta tūkstančio Kanados biurų darbuotojų darbdavių apklausa parodė, kad 51 proc. didelių įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 500 darbuotojų, „greičiausiai įsivestų 4 dienų darbo savaitę.“
63 proc. vidutinio dydžio organizacijų, kuriose dirba 100–500 darbuotojų, teigia, kad būtų pasirengusios įvesti trumpesnę darbo savaitę.
Remiantis nauja „Maru Public Opinion“ ataskaita, dauguma Kanados visą darbo dieną dirbančių darbuotojų (79 proc.) taip pat yra pasirengę sutrumpinti penkių dienų darbo savaitę iki keturių dienų.
Atrodo, kad keturių dienų darbo savaitė pamažu, bet užtikrintai populiarėja visame pasaulyje, tačiau ar vyriausybės galutinai priims šią idėją, dar neaišku.
