Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto dekanė prof. Jelena Stankevičienė įsitikinusi, kad dar ilgai reikės ir statybininkų, elektrikų, mechanikų ar virėjų. „Dabartinės ateities profesijų prognozės yra ypač drąsios. Tačiau žmonių įpročiai keičiasi daug lėčiau. Artimiausius dvidešimt metų šios profesijos tikrai išliks. O rankų darbo reikės dar ilgiau“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt sakė ji.
Ateities profesijų sąraše – 21 punktas
J.Stankevičienės teigimu, darbo rinka skaitmenizuojasi, visose profesijose pasikartojančius veiksmus perima informacinės technologijos (IT), vyksta robotizacija. Paslaugos suteikimo procesas automatizuojamas tiek, kad galutinis vartotojas viską galėtų atlikti savarankiškai. Pavyzdžiui, internetinė bankininkystė (nereikia eiti į banką sumokėti, pervesti ar išgryninti pinigus, pasikeisti valiutą – viską gali atlikti pats klientas banko tinklalapyje) arba draudimas (pats vartotojas suveda duomenis ir algoritmas jam pasiūlo palankiausią pasiūlymą).
Tokių skaitmenizavimo elementų esą daugėja kiekvienoje profesijoje, netgi mokytojo, kai mokymo turinys pereina į elektroninę erdvę. Mokinys pats savarankiškai gali mokytis, algoritmai ir technologijos apdoroja mokinio pasiekimus ir pritaiko tolimesnį mokymosi turinį pagal jo poreikius.
„Visų profesijų atstovai turi būti pasiruošę tam tikram skaitmenizavimo lygiui. Augs specialistų, kurie visapusiškai išmano savo sritį ir gali skaitmenizuoti tam tikrus pasikartojančius procesus, poreikis“, – pabrėžė pašnekovė.
JAV kompanijos „Cognizant“ tyrimų centras „Center for Future of Work“ pernai paskelbė atnaujintą 21 ateities profesijų sąrašą, kuriame paminėtos tokios profesijos, kaip lytėjimo sąsajų programuotojai (Haptic Interface Programmer), skraidančių automobilių kūrėjai (Flying Car Developer), įrengimų rizikos pareigūnas (Machine Risk Officer), kibernetinių nelaimių prognozuotojai (Cyber Calamity Forecaster) ir pan.
Bet „Cognizant“ tyrėjai taip pat padarė išvadą: kad ir kaip technologijos užkariautų darbo rinką ir pakeistų mūsų ateitį, mes – žmonės – visada norėsime „žmogiško“ prisilietimo kiekviename darbe.
„Todėl tam tikros savybės ir individualūs įgūdžiai išliks paklausūs dar ilgą laiką. Pavyzdžiui, gebėjimas prisitaikyti prie grupės, gebėjimas adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų, empatija, pasitikėjimas, kūrybingumas, vaizduotė, veržlumas dar labiau vertinami darbo rinkoje nei anksčiau“, – pabrėžė profesorė.
Technologijos leis dirbti mažiau
Kokios galimybės minėtas „egzotiškas“ profesijas įgyti Lietuvoje?
„Kiekvienoje profesijoje itin svarbūs tampa loginio mąstymo gebėjimai, IT išmanymas, mokėjimas programuoti. Nes auga poreikis, viena vertus, puikiai išmanyti profesiją ir savo sritį, kita vertus – gebėti pritaikyti IT technologijas automatizuojant atskirus procesus. Itin populiarėja profesijos kelių sričių sandūroje – bioinformatikai, finansinės technologijos (FinTech) ir pan.
Ir Lietuvos, ir pasaulio aukštosios mokyklos reaguoja į darbo rinkos poreikius. Mokslininkai ir yra šių pokyčių autoriai. Dėl jų vykdomų tyrimų, jų smalsumo, kūrybinės minties ir atsiranda visos inovacijos, technologiniai proveržiai. Universitete visada veikia principas „šiandien – laboratorijoje, rytoj – auditorijoje“ – šiandien profesorius vykdo pažangiausius tyrimus, rytoj apie tai dėsto studentams. Universitetai jau dabar siūlo studijų programas, kurių specialistai ateis į darbo rinką tik po kelerių metų. Oksfordo universitetas, pavyzdžiui, kviečia į blockchainstrategijos programą (Blockchain Strategy Programme), Vilniaus Gedimino technikos universitetas 2018 m. pradėjo siūlyti finansų technologijų (FinTech) magistrantūros specializaciją.“
Prof. Jelena Stankevičienė įsitikinusi, kad dar ilgai reikės ir statybininkų, elektrikų, mechanikų ar virėjų.
O kuriuos gebėjimus patartina ugdyti jau dabar, kad ateityje nebūtų sunku persikvalifikuoti, pavyzdžiui, į orų valdytoją? Visada bus svarbus bazinės žinios – gebėjimas puikiai skaityti, rašyti, skaičiuoti. Svarbu ir finansinis, IT raštingumas.
„Daug darbo sričių perims automatizuotos sistemos, bet visada išliks poreikis socialiniams gebėjimams, leidžiantiems lengvai bendrauti su kitais žmonėmis: konfliktų sprendimas, tarpkultūriniai santykiai, emocinis intelektas“, – pažymėjo J.Stankevičienė.
Ypatingą reikšmę įgyja gebėjimas mokytis, siekti naujų žinių visą gyvenimą. Ir dabar universitetų programos esą siekia išmokyti studentus savarankiškai mokytis, iškelti sau mokymosi tikslus, pasirinkti tinkamas mokymosi strategijas ir metodus, pasiekti mokymosi rezultatus, reflektuoti, kaip toliau tobulinti savarankiško mokymosi procesą.
„Manau, tai yra svarbiausias įgūdis suformuojamas studijų metu, – apibendrino pašnekovė. – Technologinė pažanga, tikiu, atneš ir teigiamų pokyčių į darbo rinką, reikės mažiau dirbti, galėsime daugiau laiko skirti savo pomėgiams.
Palyginus su XIX amžiumi, įprasta darbo diena sutrumpėjo iki 8 val. Kai kuriuos šalys, pavyzdžiui Švedija, dvejus metus bandė 6 valandų darbo dieną. Tai davė teigiamą efektą, darbuotojai turėjo daugiau energijos, buvo laimingesni, rečiau neatvykdavo į darbą dėl ligų ir buvo produktyvesni. Taigi technologijų panaudojimas darbo rinkoje leis mums daugiau užsiimti savo mėgstama veikla.“
Alfa kartai bus sunku bendrauti gyvai
2030-aisiais į darbo rinką ateis alfa karta – taip vadinami žmonės, gimę ar gimsiantys 2011-2025 m. Jie dar vadinami stiklo karta, nes elektroniniai įrenginiai su ekranais bus pagrindinis jų bendravimo tarpininkas.
„Apie šią kartą kol kas galime kalbėti tik teoriškai, tačiau mokslininkai prognozuoja, kad problemų sprendimo įgūdžiai ir gebėjimas gyvai bendrauti su savo bendraamžiais bus pagrindiniai iššūkiai, – įspėjo profesorė. – Jau dabar šiuolaikinės mokyklos bando prisitaikyti prie pakitusių mokymosi poreikių – daugiau duoti virtualaus turinio, mažiau siūlyti vadovėlių, naudoti elektroninius įrenginius pasidalinti informacija klasėje, daugiau naudoti interaktyvių mokymosi priemonių.“
Tokiame kontekste ypatingą reikšmę turi žmogiškojo, gyvo bendravimo skatinimas ir emocinio intelekto ugdymas. Jei anksčiau tokie gebėjimai išsivystydavo lyg ir savaime, ugdant alfa kartos vaikus tam reikia skirti papildomo dėmesio.
Palyginus su XIX amžiumi, įprasta darbo diena sutrumpėjo iki 8 val.
O jei paaugliui įdomu ne robotai, bet, pavyzdžiui, meistrauti iš medžio? Kaip suderinti pomėgius, gebėjimus ir būtinybę išsilaikyti darbo rinkoje? „Visais laikais kiekvienai tautai bus svarbu išsaugoti nacionalinį identitetą. Amatai, rankų darbo vienetiniai dalykai visada bus paklausūs, – pabrėžė tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė J.Stankevičienė. – Tokios „žemiškesnės“ profesijos bus vertinamos kaip sukuriančios unikalius vienetinius produktus. Tokią kryptį palaiko ir saikingo „žalio“ vartojimo judėjimai. Vis populiariau pasidaro padaryti pačiam, atsisakyti masinės gamybos produktų ir masinio vartojimo.“
Jos manymu, dar ilgai reikės rankų darbo – statybininkų, elektrikų, mechanikų, santechnikų, virėjų. „Dabartinės ateities profesijų prognozės yra ypač drąsios. Tačiau žmonių įpročiai keičiasi daug lėčiau. Artimiausius dvidešimt metų šios profesijos tikrai išliks. O rankų darbo reikės dar ilgiau“, – įsitikinusi pašnekovė.
Apibendrindama ji paragino būti pasiruošusiems priimti inovatyvias technologijas ir išnaudoti jas sau į gerą, tinkamai ugdyti bazinius raštingumo gebėjimus, kurie sukuria asmenybės pagrindą, tačiau, kad ir kiek būtų pažangių technologijų, socialiniai įgūdžiai visada bus vertinami.
Net kunigams prognozės nekokios
Internete galima rasti milijonus puslapių, kuriuose pateikiamos daugiau ar mažiau pagrįstos prognozės apie numatomus pokyčius darbo rinkoje. Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje „The Future of Jobs“ (liet. „Profesijų ateitis“) nurodyta, kad jau kitąmet dėl demografinių pokyčių ir technologijų pažangos darbo vietų gali sumažėti net 5 mln. Iš viso gali būti prarasta 7,1 mln. darbo vietų, daugiausia – administracinio pobūdžio.
Prieš porą metų paskelbtoje studijoje buvo teigiama, kad trečdalis užduočių maždaug 60 proc. profesijų (teisėje, telemarketinge, greitojo maisto gamyboje) gali būti kompiuterizuota. Tiesa, tai nereiškia, kad technologijos išnaikins vienus ar kitus darbus. Panašūs gąsdinimai vadinami Luddite’o klaida, taip primenant, kaip XIX amžiuje tekstilės pramonės darbininkai naikino audimo stakles, bijodami, kad jos atims darbo vietas. Priešingai, technologijų tobulėjimas kaip tik sukūrė daugiau darbo vietų. Per pastaruosius 60 metų darbo automatizavimas išnaikino vienintelę profesiją – liftų operatorių.
Futuristai šviesią ateitį žada trims sritims. Vienos darbams reikia įgimto kūrybiškumo, pavyzdžiui, būti menininku, mokslininku, kurti verslo strategijas. Kitoje kuriami sudėtingi santykiai tarp žmonių, pavyzdžiui, tarp slaugo ir paciento. Trečiajai priskiriami darbai, kur dažnos neprognozuojamos situacijos, pavyzdžiui, avarijas likviduojančio santechniko.
Tiesa, vėlesnėje perspektyvoje ne tik „rizikingų“, bet ir „saugių“ profesijų atstovų greičiausiai laukia ne nedarbas, o persikvalifikavimas. Todėl patariama nepuoselėti konkrečių ilgalaikių karjeros lūkesčių. Nes panašu, kad net dvasininkijos, kuriai beveik negresia būti pakeistai kompiuteriais, ateitis nėra labai šviesi. Mat ilgainiui net išpažintį gali būti įmanoma atlikti pasitelkus programėlę, pavyzdžiui, „Confession“.
Vieni organizuos šermenis gyviesiems…
Šiame geriausių darbų 2020-iesiems ir vėlesniems metams sąrašas paminėta net 51 profesija. Tarp tų, kurioms bent iki 2026 metų piešiama šviesi ateitis, lyderiauja saulės ir vėjo energijos technikai, namuose teikiamų sveikatos paslaugų ir asmens priežiūros specialistai. Pirmajame 15-uke – daugiausia su sveikatos apsauga susiję darbai, bet minimi ir statistikai, matematikai bei… dviračių taisytojai. Toliau, be kita ko, rikiuojasi dronų pilotai ir dispečeriai, 3D spausdinimo technikai, papildytos realybės vystytojai, virtualios realybės dizaineriai, patarėjai asmens privatumo ir asmens, kaip prekės ženklo, vystymo klausimais, urbanistinio žemės ūkio specialistai.
Greta nurodytos ir dar neegzistuojančios, bet netrukus greičiausiai atsirasiančios profesijos. Pavyzdžiui, asmeninio mokymosi patarėjas arba organizacijos trikdytojas, kurio darbas bus sukelti nedidelį chaosą, kad paskatintų kūrybiškumą, inovacijas, bendradarbiavimą, rizikos prisiėmimą.
Netrukus gali prireikti kūno dalių gamintojų, mikroschemų į smegenis implantuotojų, proto perkėlimo į / iš kompiuterių specialistų, kūne gyvenančių bakterijų ir sąvartynuose gyvenančių sliekų valdytojų, kiborgų dizainerių, protingų robotų – androidų – santykių patarėjų, hologarfinių atvaizdų kūrėjų, išmanaus transporto inžinierių, urbanistinio saugumo koordinatorių, kosmoso turizmo gidų ir kosmoso medikų, išnykusių gyvūnų rūšių atkūrėjų.
Bene keisčiausias turėtų būti gyvenimo pabaigos vadybininko darbas. Kadangi mūsų kultūroje ir ekonomikoje vis svarbesnis tampa asmenybės „prekės ženklas“, gali būti, kad ateityje nemažai žmonių dar gerokai iki gyvenimo pabaigos norės suorganizuoti savo šermenis. Tai gali būti svarbu ne tik ekstravagantiškoms asmenybėms, bet ir eutanaziją pasirinkusiems žmonėms.
… kiti perkels į praeitį
Ateities darbo rinkoje bus svarbūs ne tik jau būtini įgūdžiai – kūrybingumas, kritinis mąstymas, kompleksinis problemų sprendimas tarpdisciplininės žinios, STEM (mokslas, technologija, inžinerija, matematika), SMAC (socialumas, mobilumas, analitinis mąstymas, debesija), bet ir robotams svetimi žmogiškieji santykiai, empatija, gebėjimas klausytis, tai pat – proto elastingumas (gebėjimas mąstyti plačiau, matyti visumą ir viską „perdėlioti“, nes teks spręsti anksčiau nepatirtas problemas).
Naujojoje Zelandijoje gimusi švietimo iniciatyva „Crimson Education“ pateikia tokį ateities profesijų sąrašą: atliekų inžinierius, alternatyvios energijos konsultantas, žemės drebėjimų prognozuotojas, sveikatos mentorius, organų/kūno dalių kūrėjas, atminties chirurgas, asmeninio našumo specialistas, asmeninių/buitinių išmaniųjų įrenginių saugos specialistas, karantino specialistas, komercinių skrydžių į kosmosą pilotas.
Sąrašą galima pratęsti: integruotų stogų sistemų dizaineris, agroekologas, laukinės gamtos atkūrėjas, įmonės kultūros ambasadorius, patarėjas robotų klausimais, estetikas, mokymo standartų pareigūnas, skaitmeninės atminties specialistas, paprastumo ekspertas, kuriam teks racionalizuoti ir supaprastinti verslus. Būsimam darbui jau dabar gali ruoštis norintieji tapti nostalgistais. Dirbtinio intelekto ir robotų pasaulyje senjorams greičiausiai norėsis grįžti į jaunystę, tad žmonės, galintys atkurti anų laikų interjerus, rasti muzikos ar spaudos, greičiausiai bus paklausūs. Tad jau dabar galima kaupti charakteringus daiktus.
