Kiek kainuoja reklama didžiausiame lauko ekrane Baltijos šalyse?

4 metrų aukščio ir 80 metrų ilgio interaktyvus LED ekranas ant Kauno „Žalgirio“ arenos fasado ėmė veikti balandžio 20 d. Reklama jame pradėta transliuoti praėjus mėnesiui. 15min pasidomėjo, kokią grąžą jau spėjo duoti 400 tūkst. eurų atsiėjusi, didžiausia ir bene prestižiškiausia Baltijos šalyse erdvė, skirta pareklamuoti savo paslaugas ar prekes.
Kauno „Žalgirio“ arena
Kauno „Žalgirio“ arena / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

1,5 mėnesio – 10 klientų

LED ekranas ant „Žalgirio arenos“ fasado buvo uždegtas balandžio 20 d., tačiau visu funkcionalumu, su galimybe transliuoti reklamą, jis paleistas gegužės 16 d., gavus leidimą reklamos transliacijai iš Kauno miesto savivaldybės.

Jau kitą dieną, kaip tvirtina „Žalgirio“ arenos vykdomoji direktorė Asta Ivanauskienė, su reklamos užsakovais buvo pasirašytos trys sutartys, iš kurių dvi – ilgalaikės. Pirmieji klientai – prekės ženklas „Bumfix“, taip pat Kauno „Žalgirio“ rėmėjai – UAB „Kautra“ ir kredito unija „Taupkasė“.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno „Žalgirio“ arena
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno „Žalgirio“ arena

„Klientams suteikiama galimybė reklaminę kampaniją LED ekrane suderinti su vykdomomis akcijomis ar renginiais, reklamuotis mėnesiui ar trumpesniam laikotarpiui pagal poreikį. Per 1,5 mėn. turėjome virš 10 skirtingų prekių ženklų reklamų, tarp kurių – arenoje ir šalia jos vykstančių renginių, kino filmų anonsai, sezoninės reklamos, ilgalaikės reklaminės kampanijos.

Vienas didžiausių užsakovų – Norvegijos kapitalo įmonių grupei, veikiančiai Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje ir Baltijos šalyse, priklausanti ADB „Gjensidige““, – patikino A.Ivanauskienė.

Pasak jos, ne tik dideli užsakovai renkasi šią reklamos priemonę. Pavyzdžiui, mažiau nei prieš metus įsikūręs „startuolis“ „Bumfix“ į reklamos užsakymą pažiūrėjo kūrybiškai – išnaudojo ant „Žalgirio“ arenos fasado degančią savo reklamą nuotraukų konkursui surengti.

Nekenkia gamtai

Šį ekraną suskubta pavadinti prestižiškiausia vieta reklamai. Ir ne tik dėl to, jog jis – didžiausias plotu (320 kv. m).

Prestižiškiausiu jį paverčia, A.Ivanauskienės teigimu, pažangiausios technologijos: automatinis ekrano ryškumo prisitaikymas prie šviesos, ekraną sudaro 1,6 cm storio LED juostelės, išdėstytos 5 cm atstumu, tad LED juostelių tinklo įspūdis sukuria netikėtą ore kybančios reklamos efektą, galima ištransliuoti bet kokio tipo vizualinę informaciją.

Modernios technologijos leidžia užtikrinti, kad reklama yra puikiai matoma ne tik iš toli, bet ir iš labai arti. Be to, LED ekranas yra draugiškas aplinkai.

„Dažnai keičiami lauko reklamos tentai ar plakatai išmetami ir nebepanaudojami, jų gamybai sunaudojama daugybė PVC (polivinilclorido) plastiko, kuris, įrodyta, skleidžia nuodingas chemines medžiagas sąlytyje su skysčiu ir oru, ir dažniausiai nėra iki galo perdirbamas“, – patikino A.Ivanauskienė.

Be to, pasak jos, analogiško dydžio lauko reklamų aplink nėra, tad ekranas ir turinys jame daug labiau pastebimas nei reklama prekybos centruose ar vienas šalia kito sustatyti lauko reklamos stendai.

Per parą – 2 val. eterio

Vienu laikotarpiu ekrane transliuojamos ne daugiau kaip 4-5 reklaminės kampanijos, tad vieno prekės ženklo reklama per parą pasikartoja po 135–270 kartų. Reklamos užsakovams parduodama 50 proc. viso eterio laiko. Likęs laisvas laikas skiriamas „Žalgirio” arenos įvaizdinei reklamai, t.y. pavadinimo rodymui bei arenoje vykstančių renginių anonsams.

Vieno prekės ženklo reklama per parą pasikartoja po 135–270 kartų.

„Birželį turėjome laisvas 405 minutes, rugpjūčio mėnesį liko vieta tik vienam klientui“, – pabrėžė „Žalgirio“ arenos atstovė.

Įvardijo ji ir reklamos kainą: atsižvelgiant į Karaliaus Mindaugo pr. srautą, kuris sudaro apie 900 000 transporto keleivių per savaitę, vienas kontaktas besireklamuojančiajam neatsieina net 0,01 euro.

Kaina 1 mėnesiui reklaminei kampanijai – 1500 eurų (plius PVM). Vieno prekės ženklo klipui per parą skiriama daugiau nei 2 val. reklaminio eterio.

Per metus Kauno miesto savivaldybei ekrano valdytojai sumokės 3200 eurų rinkliavos ir tai yra didžiausią ekrano išlaikymo išlaidų dalį sudaranti suma. Kauno miesto savivaldybės atstovų teigimu, bendrovė už visą iki šių metų pabaigos likusį laiką jau yra sumokėjusi 1880 eurų.

15min primena, jog LED ekranas atsiėjo 400 tūkst. eurų. Kaip tvirtino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas, iš Kauno miesto biudžeto jo įsigijimui nebuvo skirta nė euro.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno „Žalgirio“ arena
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno „Žalgirio“ arena

Tačiau arenos operatoriui – bendrovei „Kauno arena“ – buvo pervesti kauniečių per kelerius metus paaukoti pinigai, skirti arenos statyboms, iš viso – 26,1 tūkst. eurų. Tai, jo teigimu, nebuvo biudžeto lėšos.

Tikimasi, jog LED ekranas atsipirks per penkerius metus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis