Pekinas atsisakė pasmerkti Rusijos išpuolį prieš Ukrainą, tačiau nori išvengti Vakarų sankcijų, kurias ne kartą išvadino neveiksmingais krizės sprendimo būdais, poveikio.
„Kinija nėra [Ukrainos] krizės dalis ir nenori, kad sankcijos mus paveiktų“, – antradienį pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi, kalbėdamas telefonu su savo Ispanijos kolega.
Trečiadienį Pekinas taip pat visiškai pritarė anksčiau šią savaitę Kinijos ambasadoriaus Ukrainoje išsakytiems komentarams apie tai, jog Kinija „niekada nepuls Ukrainos ir kad padės Ukrainai, ypač ekonomiškai“.
Nuogąstavimai, kad Kinijos bendrovėms gali būti taikomos JAV sankcijos dėl ryšių su Rusija, prisidėjo prie to, kad pastarosiomis dienomis Kinijos akcijų biržoje stebėtas stiprus akcijų smukimas. Trečiadienį situacija pasikeitė, kai Pekinas pareiškė, jog ir toliau vykdys ekonomiką skatinančią politiką ir išlaikys finansų rinkų stabilumą.
Pirmadienį JAV pareigūnai CNN sakė, kad turi informacijos, jog Kinija išreiškė tam tikrą norą suteikti Rusijai prašomą karinę ir finansinę pagalbą. Kinija tai išvadino „dezinformacija“.
Analitikai teigia, kad Kinija bando rasti „subtilią pusiausvyrą“ paremiant Rusiją žodžiu, tačiau tuo pat metu nesukeliant dar didesnio JAV priešiškumo.
Pekinas ir Maskva turi bendrą strateginį interesą mesti iššūkį Vakarams, tačiau Kinijos bankai negali sau leisti prarasti priėjimo prie JAV dolerių, o daugelis Kinijos pramonės sektorių nenori netekti JAV technologijų.
Nors Kinija yra svarbiausia Rusijos prekybos partnerė, Pekinas turi kitų prioritetų. Prekyba tarp šių dviejų šalių sudarė tik 2 proc. visos Kinijos prekybos apimties. Kaip rodo praėjusių metų Kinijos muitinės statistiniai duomenys, Europos Sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms tenka daug didesnė dalis.
CNN aprašė keturias priemones, kurių Pekinas ėmėsi per pastarąsias kelias savaites, kad atsiribotų nuo izoliuotos ir žlungančios Rusijos ekonomikos.
Leidžia rubliui kristi
Rusijos rublis jau prarado 20 proc. savo vertės tiek dolerio, tiek euro atžvilgiu, o dabar jo vertei leidžia kristi ir Kinija.
Pavyzdžiui, rusai turės daugiau mokėti už iš Kinijos importuojamus produktus, pavyzdžiui, išmaniuosius telefonus ir automobilius. Tokie kinų prekių ženklai kaip „Xiaomi“ ir „Huawei“ yra labai populiarūs Rusijoje ir prieš karą varžėsi su „Apple“ ir „Samsung“.
Kinijos automobilių gamintojai, tokie kaip „Great Wall Motor“ ir „Geely Auto“, užima 7 proc. Rusijos rinkos ir pernai pardavė daugiau kaip 115 tūkst. automobilių. Dėl valiutų kursų svyravimų „Great Wall Motor“ nustojo tiekti naujus automobilius pardavėjams Rusijoje.
„Leisdamas Rusijos valiutai kristi juanio atžvilgiu Pekinas nedaro Maskvai jokios malonės“, – rašo CNN.
Šiuo metu apie 25 mlrd. JAV dolerių vertės Kinijos ir Rusijos prekybos apimtis yra vykdoma juaniais, pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.
Kinijos tyla dėl juanio atsargų
Antradienį „Natixis“ vyriausioji Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ekonomistė Alicia García-Herrero savo ataskaitoje rašė, kad svarbiausia pagalba, kurią Kinija galėtų pasiūlyti Rusijai, yra 90 mlrd. dolerių vertės atsargos, kurias Maskva laiko juaniais.
Sankcijos įšaldė apie 315 mlrd. dolerių vertės Rusijos rezervų – tai sudaro maždaug pusę visų rezervo atsargų.
Po to, kai Maskvai buvo užblokuota galimybė naudoti JAV dolerių ir eurų rezervus, Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas šią savaitę pareiškė, kad šalis norėtų naudoti juanių atsargas, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Kinijos liaudies bankas iki šiol nekomentavo savo pozicijos dėl šių atsargų.
Jei Kinija leistų Maskvai konvertuoti savo juanių atsargas į JAV dolerius ar eurus, „tai neabejotinai padėtų Rusijai dabartinėje aklavietėje“, pažymėjo A.García-Herrero. Tačiau „reputacijos rizika dėl galimo Vakarų sankcijų pažeidimo turėtų didelį poveikį Kinijos liaudies bankui, todėl tai labai mažai tikėtina“, sakė ji.
„Ilgalaikė nauda, kurią atneš suartėjimas su Rusija, gali neatsverti poveikio, kurį atneš staiga Vakarų investuotojų prarastas susidomėjimas Kinija“, – pridūrė ji.
Netiekia atsarginių dalių orlaiviams
Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos įvestos sankcijos reiškia, kad dvi didžiausios pasaulyje orlaivių gamintojos „Boeing“ „Airbus“ nebegali tiekti atsarginių dalių ar techninės priežiūros paslaugų Rusijos oro transporto bendrovėms. Tas pats taikoma ir reaktyvinių variklių gamintojams.
Tai reiškia, kad Rusijos oro linijų bendrovėms per kelias savaites gali pritrūkti dalių arba jos bus priverstos skraidyti lėktuvais, kurių įranga nėra keičiama taip dažnai, kaip rekomenduojama, norint juos saugiai eksploatuoti.
Anksčiau šį mėnesį vienas aukščiausio rango Rusijos pareigūnas pareiškė, kad Kinija atsisakė siųsti lėktuvų dalis į Rusiją.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS citavo Rusijos oro transporto agentūros atstovą Valerijų Kudinovą, kuris teigė, kad Rusija ieškos galimybių gauti dalių iš tokių šalių kaip Turkija ir Indija.
„Kiek žinau, Kinija atsisakė“, – cituojamas V.Kudinovas.
Atsakydama į CNN prašymą pakomentuoti, Kinijos užsienio reikalų ministerija pakartojo, kad Pekinas nepritaria sankcijoms, ir pridūrė, jog Kinija ir Rusija palaikys „normalų ekonominį ir prekybinį bendradarbiavimą“.
Įšaldė investicijas į infrastruktūrą
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Pasaulio bankas sustabdė visas savo programas Rusijoje ir Baltarusijoje. Nuo 2014 m. bankas nepatvirtino jokių naujų paskolų ar investicijų Rusijai, o nuo 2020 m. – ir Baltarusijai.
Galbūt dar labiau stebina Pekine įsikūrusio Azijos infrastruktūros investicijų banko sprendimas padaryti tą patį. Šio mėnesio pradžioje paskelbtame pareiškime bankas nurodė, kad sustabdo visą savo veiklą, susijusią su Rusija ir Baltarusija, „nes karas Ukrainoje tęsiasi“. Institucija pridūrė, kad šis žingsnis „atitinka geriausius banko interesus“.
Nusivylusi santykinai menka įtaka Pasaulio banke ir Azijos plėtros banke, kuriame didelę įtaką turi Japonija, Kinija 2016 m. įsteigė Azijos infrastruktūros investicijų banką. Kinijoje ne tik yra įsikūrusi šio banko centrinė būstinė, bet Kinija skiria ir banko pirmininką bei turi 26,5 proc. balsų. Indija ir Rusija turi atitinkamai 7,6 proc. ir 6 proc. balsų.
Šio banko sprendimas sustabdyti veiklą Rusijoje reiškia, kad sustabdyta 1,1 mlrd. dolerių patvirtintų arba siūlomų paskolų, skirtų Rusijos kelių ir geležinkelių tinklo infrastruktūrai gerinti.
