„Kinija griežtai prieštarauja Kinijos įmonių įtraukimui į atitinkamą sąrašą ir reikalauja, kad Ukraina nedelsdama ištaisytų savo klaidas ir pašalintų neigiamą poveikį“, – agentūrai „Reuters“ sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai. Jis nepatikslino, koks gali būti tas poveikis.
Pekinas palaiko glaudžius ryšius su Maskva ir susilaikė nuo Rusijos invazijos į Ukrainą kritikos, tačiau taip pat teigė, kad turi būti gerbiamas visų šalių suverenitetas ir teritorinis vientisumas.
Ukraina į „tarptautinių karo rėmėjų“ sąrašą įtraukė 48 bendroves visame pasaulyje, įskaitant 14 iš Kinijos, kurių verslo veikla, anot jos, netiesiogiai padeda Rusijai vykdyti karo veiksmus arba prie jų prisideda.
„Ambasadorius sakė, kad visa tai (situacija dėl juodojo sąrašo) gali turėti neigiamos įtakos mūsų santykiams“, – sakė vienas iš dviejų aukštas pareigas užimančių Ukrainos šaltinių, kalbėjusių su „Reuters“ apie susitikimą.
Šaltinis pridūrė, kad Kinija nekėlė jokių sąlygų Ukrainai, o tik išsakė savo nuomonę dėl sąrašo.
Antrasis šaltinis užsiminė, kad Pekinas galėtų susieti šį klausimą su Kinijos vykdomais Ukrainos grūdų pirkimais.
Iki Rusijos invazijos 2022 m. vasario 24 d. Kinija buvo didžiausia Ukrainos prekybos partnerė ir tebėra svarbi Ukrainos grūdų, saulėgrąžų aliejaus ir geležies rūdos vartotoja.
Juodajame sąraše, kuris neturi jokių teisinių pasekmių į jį įtrauktoms įmonėms, atkreipiamas dėmesys į tai, ką jis apibūdina kaip platų Kinijos ir Rusijos įmonių bendradarbiavimą naftos ir dujų sektorių bei kituose sektoriuose.
Į sąrašą įtrauktos Kinijos energetikos milžinės „China National Petroleum Corporation“, „China Petrochemical Corporation“ („Sinopec Group“) ir „China National Offshore Oil Corporation“.
