Vokietijos pramonės asociacija (BDI) tai pareiškė po to, kai penktadienį paaiškėjo, jog Kinija ragina Vokietijos įmonę „Continental“, gaminančią automobilių dalis, nebenaudoti jos gamyklos Kaune pagamintų komponentų. Tai pranešė „Reuters.“
BDI tvirtina, kad tokiais žingsniais Pekinas „griauna savo tikslus.“
„Naujausios priemonės, kurių Kinija ėmėsi prieš Lietuvą, prilygsta prekybos boikotui, kuris paveiks visą ES“, – rašoma pranešime. „Taip nukenčia importas iš Kinijos bei eksportas iš Vokietijos į Kiniją, nes eksportuojami ir lietuviški komponentai.“
Pasak jų, situacija rodo, kad Kinija yra pasirengusi ekonomiškai atsiriboti nuo „politiškai nepageidaujamų partnerių.“
Tačiau Vokietijos verslo atstovai turėjo pastabų ir Lietuvai. Anot jų, „individualių valstybių sprendimai stiprinti ryšius su Taivanu“ nebuvo derinti su Europos Sąjungos politika.
„Ir toliau svarbu išlaikyti aukšto lygio ekonominius santykius su Kinija“, – pranešime pabrėžė BDI.
Kinija yra Vokietijos didžiausia prekybos partnerė, dvišalė prekyba tarp šių valstybių siekia 213 mlrd. eurų.
Prekybiniai ryšiai su Kinija – apsunkinti
Lietuva jau kurį laiką patiria Kinijos kerštą – šios šalies pyktį įžiebė Lietuvos sprendimas leisti Vilniuje įsikurti Taivano atstovybei, naudojant salos pavadinimą. Oficialiai lietuviškai atstovybė vadinasi Taivaniečių atstovybė. Pekinas tvirtina, kad toks žingsnis prieštarauja „vienos Kinijos“ principui. Kitose Europos šalyse ir JAV atstovybės vadinamos Taipėjaus ekonominiais ir kultūriniais biurais, taip pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį.
Pastaruoju metu Kinija atrado ne vieną naują būdą, kaip apkartinti veiklą Lietuvos verslui – prieš kelias savaites buvo pranešta, kad Lietuva buvo ištrinta iš Kinijos muitinės sistemų, po kelių dienų – joje atsirado, tačiau gerų žinių verslui tai nereiškia. Dauguma Lietuvos įmonių vis tiek negali eksportuoti savo produkcijos į šią komunistinę šalį.
Taip pat nesulaukiama ir žaliavų iš Kinijos – nepaisant to, kad už jas iš anksto sumokėta.
Naujausia išryškėjusi problema – kinai ėmė spausti Lietuvą per tarptautinius partnerius, kurie iš lietuviškų įmonių perka produkciją, o paskui ją išveža į Kiniją. Spaudžiamos ir didžiosios tarptautinės įmonės, kurios mūsų šalyje gamina komponentus, o vėliau aprūpina jomis ir Kiniją.
Šių įspėjimų iš partnerių sulaukė tiek tekstilininkai, tiek automobilių pramonė.
Pirmadienį šią situaciją Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis aptarė su už prekybą atsakingu Europos Komisijos vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu.
Bendrame pareiškime ES diplomatijos vadovas Josepas Borrelis ir V.Dombrovskis anksčiau tvirtino, kad bendrija atrems Pekino spaudimą, o Lietuvos ir Kinijos santykiai turės įtakos ir ES ryšiams su šia valstybe.
Praėjusią savaitę Europos Komisija pranešė, kad kreipėsi į Kiniją informacijos dėl prekybos su Lietuva trikdžių.
