Antradienį Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė, kad Liuksemburge vykusioje Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje nustatytos žvejybos galimybės Baltijos jūroje 2024 metais. Pasak ministerijos atstovų, be šprotų, centrinės Baltijos strimelių žvejyba kitąmet mažinama mokslinių rekomendacijų ribose – 43 proc., palyginti su šių metų galimybėmis.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kategoriškai nesutiko su pradiniu EK siūlymu, pagal kurį siekta uždrausti tikslinę strimelių žvejybą, o kitų žuvų kvotas žymiai sumažinti.
„Pasipriešinome rimtai“
„Na, pergale šio pasiekimo nepavadinčiau, bet pasipriešinome rimtai. Tai vertinu kaip mūsų visų bendrų pastangų produktą. Ir ministerijos darbuotojai, ir ministras – visi buvo aktyvūs ir įsiklausė į tai, ką sako žvejai.
Strimelių kvota sumažinta ne 60, o tik 43 proc. Tačiau dviejuose žvejybos rajonuose balandį bus draudžiama žvejoti, kad strimelės galėtų neršti. Bet mes žvejojame atviroje Baltijos jūroje, kur strimelės neneršia, jos tai daro ten, kur kur seklu, t. y. pakrantėje“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvų perdirbėjų konfederacijos ir bendrovės „Banginis“ vadovas A.Aušra.
Būtum tapęs banditu ar piratu
Verslininkas A.Aušra džiaugiasi, kad vis dėlto palikta senoji tvarka, neįvesta nauja ir nepadaryta taip, kaip planuota – būtų skiriama speciali strimelių priegaudos kvota, pvz., traluojant trale negali būti daugiau strimelių nei nustatytas 5-10 proc. limitas.
„Tada tai būtų buvusi didžiulė problema. Ateitų į laivą bet koks inspektorius ir tu taptum banditu ar piratu. Jeigu trale strimelių priegauda būtų 15 proc., pasidarytum nusikaltėliu.
Ta nauja tvarka galėjo tapti žvejybos sunaikinimo svertu. Laimei, Strasbūre vykstant kovoms nepavyko to padaryti. Priešingu atveju žvejyba Baltijos jūroje būtų buvusi „užkasta“, – teigė A.Aušra.
„Per strimeles neina praplaukti“
„Ar žuvų šiuo metu daug, ar mažai, žvejai gali ginčytis su mokslininkais. Mes sakome, kad dabar strimelių tiek daug, jog per jas neina praplaukti. Per daugiau kaip 30 mano žvejybai skirtų metų nesu matęs geresnės strimelių situacijos. Taip yra ne tik mūsų rytinėje pakrantėje, bet ir švedų.
Iš kur tie mokslininkai ima savo skaičius? Susidaro įspūdis, kad jie neatsakingi už nieką ir rašo tai, ką nori. Jie jokiais kitais duomenimis nesiremia, tik savo. Kada ir kaip jie traluoja, kaip tuos duomenis renka, sunku suprasti. Jie tarsi nepakaltinami“, – savo nuomonę išsakė A.Aušra.
K.Navickas pabrėžė, kad Baltijos jūros ir jos išteklių būklės neįmanoma pagerinti vien ribojant žvejybos galimybes – žvejai uoliai įgyvendina žvejybos valdymo priemones pagal Bendrąją žuvininkystės politiką, tačiau pastarąjį dešimtmetį vis tiek stebimas sektoriaus nuosmukis.
„EK pasiūlymas mums buvo nepriimtinas“
„Manau, kad pradinis EK siūlymas dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2024 m. stokojo nuoseklumo ir mokslinio pagrįstumo. Be to, Baltijos jūros daugiamečio išteklių valdymo plano aiškinimas, kurį Komisija šįkart pasitelkė, kėlė didelių abejonių.
Esame įsipareigoję išsaugoti žvejybą Baltijos jūroje ateities kartoms ir išlaikyti gyvybingas pakrančių bendruomenes, todėl EK pasiūlymas mums buvo nepriimtinas. Dabartiniame geopolitiniame kontekste būtina itin rimtai įvertinti galimas neigiamas pasekmes.
Kalbu apie poveikį ES apsirūpinimo maistu suverenitetui ir galimybę, kad agresorė Rusija gaus naudos iš ES nusistatytų apribojimų“, – sakė K.Navickas.
