Nuo kitų metų alkoholį pardavinėti galės lauko kavinės, esančios ne toliau kaip už 40 metrų nuo stacionarios kavinės.
Dėl šių draudimų antradienį Vyriausybėje vyko valdžios ir verslo asociacijų atstovų diskusija.
Jei negers prie vandens, mažiau nuskęs
Po susitikimo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žiniasklaidai teigė, kad draudimas lauko kavinėse prekiauti alkoholiu yra orientuotas ne į suvartojimo mažinimą. Jis esą nutaikytas konkrečioms vietoms, kurios patenka į rizikos zonas.
„61 proc. nuskendusių buvo neblaivūs. Tai nėra priemonė, kuri masiškai sumažintų vartojimą, nes ji buvo skirta tikslinei auditorijai. Kalbame ne apie kavines, o apie jų buvimo vietą. Tikrai niekas neturi nuostatos kovoti su kavinėmis, kalbame apie rizikos vietas. Vanduo, pliažas nėra tos vietos, kur turėtume skatinti alkoholio vartojimą“, – po pasitarimo kalbėjo A.Veryga.
Jam antrino Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, jis pabrėžė, kad kol kas jokių sprendimų nepriėmė – tai tik diskusijų su verslu pradžia.
„Alkoholio kontrolės įstatymas turi du tikslus: mažinti alkoholio prieinamumą ir jo suvartojimą. Nuskambėjo mintis, kad Lietuvoje daugiausia skęsta žmonių ir absoliuti jų dauguma buvo neblaivūs. Vanduo, paplūdimys ir alkoholis neturėtų asocijuotis vienas su kitu“, – akcentavo Vyriausybės kancleris.
Pasak kanclerio, 2018 metais, lyginant su 2017 metais, sergamumas alkoholinėmis psichozėmis sumažėjo 10,8 proc., alkoholio toksinis poveikis – 5,4 proc., alkoholinė priklausomybė – beveik 4 proc. Taip pat, A.Stončaičio teigimu, sumažėjo mirtingumas nuo ligų, susijusių su alkoholio vartojimu ne tik miestuose, bet ir kaimo vietovėse.
A.Veryga taip pat pabrėžė, kad sprendimus turės priimti Seimas.
Uždarytų 150 kavinių, neliktų vyno kalėdinėje mugėje
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė žurnalistams tikino mananti, kad ribojimas prekiauti alkoholiu lauko kavinėse yra perteklinis, o alkoholio prieinamumas nebus sumažintas.
„Stacionarios kavinės gali išsitempti per visą Vokiečių gatvę ir prekiauti ne tik silpnu alkoholiu, bet ir stipriu. O lauko kavinėse galima tik iki 22 laipsnių. <...> Peržengiama riba, kur žmogus gali pats pasirinkti. Čia nebe kova su alkoholiu, o tiesiog ribojamos žmogaus pasirinkimo teisės“, – aiškino ji.
E.Šiškauskienės teigimu, toks draudimas paveiks ne tik prie jūros esančias laikinas kavines, bet ir kitas vietas, kurioms suteiktas paplūdimio statusas. Pavyzdžiui, turės užsidaryti visos kavinukės, esančios prie ežerų, upių, nes iš prekybos maistu tiesiog neišsilaikys.
„Paradoksas – gelbėjimo stotyse yra stacionarios kavinės, kuriose prekiaujama alkoholiu. Tačiau kitos aplink esančios nestacionarios bus uždarytos. Taip iškraipoma konkurencija. Kavinė yra būtent ta vieta, kur gali sukontroliuoti situaciją. Be to, alų parduotuvėje gali nusipirkti iki euro, o kavinėse jis kainuoja 2–3 eurus, ir daugiau. Tai smulkaus verslo žlugdymas, nes kiek kalbėjome, tai aktualu ne tik kurortams, bet ir Vilniaus savivaldybei“, – sakė ji.
Skaičiuojama, kad visoje Lietuvoje, jei nebus panaikintas toks draudimas, užsidarys apie 150 lauko kavinių. Vien Melnragės–Smiltynės regione duris užvertų apie 17 kavinių.
„Pirmiausiai, tai yra peilis smulkiam verslui. Bus atleidžiami darbuotojai ir didinama šešėlinė ekonomika. Tie alkoholio draudimai nieko nesprendžia, gali atsivežti iš Latvijos, Lenkijos. Prisiminkime sovietmetį, kuomet alaus buteliai būdavo prismaigstyti į smėlį, kad jie atšaltų skalaujami jūros. Tai grįžtume į tą patį“, – kalbėjo E.Šiškauskienė.
Asociacijos duomenimis, visos Lietuvos restoranuose, kavinėse suvartojama 12 proc. viso alkoholio.
2017 metų gegužę priimtos pataisos numato, kad nuo kitų metų mokamuose masiniuose renginiuose (festivaliuose, šventėse ir mugėse) bus leidžiama prekiauti tik silpnu alkoholiu – iki 7,5 laipsnio stiprumo, o nemokamuose – tik specialiose zonose.
Nuo 2020 metų vasaros sezono metu alkoholiu nebus galima prekiauti kurortų lauko kavinėse, poilsio bei turizmo vietose – pliažuose, parkuose, aikštėse. Savivaldybės nebeišduos tokių licencijų.
E.Šiškauskienės nuomone, nors bandyta kovoti su alkoholio pardavimo „taškais“, tačiau dėl to kalėdinėse mugėse gali nelikti karšto vyno.
„Kaunas tos problemos neturi, nes aplinkui Rotušės aikštėje yra daug stacionarių restoranų, tai jie gali nešti kokį tik nori alkoholį. O Vilniuje aplink Katedros aikštę neturime restoranų, tai kalėdinis miestelis negalės prekiauti jokiu karštu vynu“, – akcentavo ji.
Palangos paplūdimyje išnyktų apie 20 kavinių
Į antradienį Vyriausybėje vykusį susitikimą atvykęs Palangos meras Šarūnas Vaitkus žurnalistams teigė, kad vien šiame kurorte, jei įsigalios draudimas, turėtų užsidaryti apie 20 kavinių paplūdimyje.
„Ta vasara yra tik trys mėnesiai. Kavinės, kurios dirba paplūdimyje, užsidaro tada, kada žmonės išeina iš paplūdimio, tai yra apie 6 val. vakaro, nes nebėra klientų. Tai yra pertekliniai dalykai. Todėl reikia surasti ryžto pakeisti tuos sprendimus“, – kalbėjo jis.
Š.Vaitkaus teigimu, Lietuvos savivaldybių asociacija prašo Vyriausybės sprendimą atidėti vėlesniam laikotarpiui. Taip pat palikti sprendimą, ar riboti tam tikroms įstaigoms alkoholio pardavimą, pačioms savivaldybėms. Palangos meras pateikė „Laukinių Vakarų salūno“ J.Basanavičiaus gatvėje pavyzdį, kuomet pernai miesto taryba apribojo naktinę prekybą alkoholiu bare.
„Šiais metais mes problemų nebeturime“, – sakė Palangos meras.
Mokslininkai abejoja nauda
Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus teigė, kad apribojus alkoholio pardavimus lauko kavinėse, tokių gėrimų pardavimai smuktų. Tačiau jis pabrėžė, kad taip įvyktų ne dėl tų, kurie alkoholį vartoja reguliariai, o dėl išgeriančių retkarčiais.
„Alkoholio ten nebepirktų progomis jį vartojantys asmenys. Tai reiškia, kad ši priemonė savo tiksline auditorija turi anaiptol ne tuos žmones, kurie yra alkoholizmo liūne, ir ne tuos žmones, kurie yra piktnaudžiaujantys, o tuos, kurie alkoholį vartoja progomis. Tai yra pagrindinė klientūra, kurią turi paplūdimio kavinės ir lauko terasos“, – tikino jis.
VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Vita Karpuškienė mano, kad ne alkoholio prekyba paplūdimiuose turi būti ribojama, o stiprinamos gelbėtojų grupės ar taikomos kitos priemonės. Taip, jos teigimu, būtų išgelbėta daugiau skęstančiųjų. Taip pat docentė įžvelgia ir kitų grėsmių
„Įvedus priemones turi būti užtikrinta, kad jų bus laikomasi, o tai reikalauja labai daug žmogiškų ir finansinių išteklių. Tam, kad paplūdimyje patikrintų visus žmones, reikia daug policijos ir kitų stebėtojų. Svarbu, kad priimant įstatymą jis būtų vykdomas, nes jeigu įstatymas nėra vykdomas, yra lengvai apeinamas, tuomet visuomenėje atsiranda įstatymo netoleravimo rizika – mes pradedame nebetoleruoti valstybės priimtų įstatymų, randame, kaip juos apeiti. Man atrodo, kad šitų priemonių priėmimas šiuo metu vargu ar galės užtikrinti šimtaprocentinį jų vykdymą“, – kalbėjo ji.
