Praėjusią savaitę Klaipėdoje buvo surengta konferencija „Atrandant paslaugų centrų sektorių | Klaipėda“.
Pasauliniame patraukliausių vietų tarptautiniams paslaugų centrams indekse Lietuva užima 16 vietą, skelbia konsultacijų bendrovė „A.T. Kearney“. Per vienerius metus šalis pakilo 13 vietų aukštyn. Šis rezultatas pasiektas dėl pritrauktų ir veikiančių paslaugų centrų sostinėje ir Kaune. O koks Lietuvos uostamiesčio potencialas? Šis klausimas buvo keliamas Klaipėdos miesto vystymo agentūros „Klaipėda ID“ suorganizuotoje konferencijoje. Joje susitelkė švietimo bei verslo atstovai, nekilnojamojo turto vystytojai, oro uostų ir geležinkelių atstovai, konsultantai, „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ atstovai, įdarbinimo agentūros, paslaugų centrų vadovai bei studentai, keletas tarybos narių.
Trūksta įdirbio
Renginį organizavusios agentūros „Klaipėda ID“ vadovas Simas Simanauskas teigė, jog šiuo renginiu siekta paanalizuoti, koks galėtų būti uostamiesčio vaidmuo pritraukiant paslaugų centrus.
„Paslaugų spektras yra ta vieta, kur mažiausiai įdirbio Klaipėdoje, o tai galėtų atnešti didžiausią rezultatą arba didžiausią naudą. Turime nemažai žaidėjų, kurie užsiima gamyba, yra teritorijų, paruoštų gamybai, kur galėtume pritraukti investicijas. Su paslaugų centrais niekas nedirbo, Klaipėda buvo užmirštas taškas, įmonės ateidavo, nes tiesiog taip atsitikdavo. Nusprendėme, kad reikia proaktyviai to imtis, patiems susistemizuoti, kokia situacija. Pamatėme, kad nėra ji labai gera, turime, kur padirbėti. Nuo šių metų sistemingai dirbame, dirbame su problemomis, švietimu, su vietiniais investuotojais“, – pasakojo S.Simanauskas.
Konferencijos svečiai ir pranešėjai analizavo, ko labiausiai trūksta Klaipėdoje vertę kuriančių paslaugų centrų skaičiaus augimui. Tai – švietimo sistema ir talentai, miesto infrastruktūra, susisiekimas ir bendruomenė.
„Pagrindiniai iššūkiai, kuriuos aiškiai mato, supranta ir sprendžia „Klaipėda ID“ su partneriais, yra IT ir užsienio kalbų studijų kokybė, aukščiausios klasės biurų pasiūlos didinimas, talentų pritraukimas ir išlaikymas bei susisiekimas su Klaipėdos miestu. Iššūkiai nemenki, bet labai džiugina visų partnerių iniciatyvumas ir bendradarbiavimas, kuris leidžia tikėtis puikių rezultatų netolimoje ateityje“, – teigė „Klaipėda ID“ verslo projektų vadovas Kazys Pupinis.
Kur dingsta žmonės?
Bene pagrindiniu iššūkiu konferencijoje įvardintas žmogiškųjų išteklių mieste trūkumas. Apie tai kalbėjo ne vienas konferencijos pranešėjas.
Personalo atrankos kompanijos atstovas Andrius Francas konferencijoje kalbėdamas apie darbuotojų rinką miestui negailėjo pesimistinių natų.
Pasak jo, populiacija auga sostinėje ir Kaune, o Klaipėdoje žmonės tarsi dingsta, nepaisant to, jog miestas turi pora universitetų, vienas jų tarptautinis universitetas LCC. Deja, jaunimas studijas mielai renkasi kituose miestuose, neretai ir užsienyje.
„Kiek liko Klaipėdos universitetui, kokie treji?“, – liūdnai universiteto ateitį piešė A.Francas.
A.Francas pasakojo, jog jo atstovaujama personalo kompanija vykdė projektą, susijusį su paslaugų centrais bei žmogiškųjų išteklių apžvalga klientų aptarnavimo centrui. Jo metu buvo patikrintos Klaipėdos universiteto ir LCC studentų anglų kalbos žinios.
„Klaipėdos universitetas susimovė, negalime samdyti“, – tiesiai rėžė A.Francas. Jo teigimu, Klaipėdos universitetui partnerystės ranką pastaraisiais metais tiesė bent keli užsienio universitetai – Tysaido universitetas Anglijoje, Bredfordo koledžas bei Edinburgo Napier universitetas.
„Universitetai pasimetė. Vietos valdžia jiems nepadėjo. Grįžkite pas juos ant kelių ir įtikinkite juos grįžti. Tai vienintelė galimybė“, – įsitikinęs A.Francas, turėdamas galvoje Klaipėdą apleidusius ir gabiausius studentus, ir kvalifikuotus dėstytojus. Anot jo, reikia vėl pritraukti gerus dėstytojus, mokėti jiems solidžius atlygius, tuomet ir studentai būtų aukšto profesinio lygio.
Grįžkite pas juos ant kelių ir įtikinkite juos grįžti. Tai vienintelė galimybė, – įsitikinęs A.Francas.
Jo teigimu, Klaipėdos vienintelė viltis yra naujas universitetas, kuris parengtų aukšto lygio specialistus su geromis anglų kalbos žiniomis. Privalumas būtų studentams mokėti skandinavų kalbas, mat čia pat Švedija, Norvegija ir Suomija bei jose veikiantys dideli paslaugų centrai. Susisiekimas su šiomis šalimis irgi geras – tiesioginiai skrydžiai iš šalia esančio Palangos oro uosto.
A.Francas citavo viešumoje pasirodžiusią informaciją, jog Lietuvai prireiks 300 tūkstančių emigrantų, o tai „dvi Klaipėdos“.
LCC tarptautinio universiteto rektorė Marlene Wall, renginyje skaičiusi pranešimą apie šią švietimo įstaigą, pabrėžė, jog čia paruošti studentai puikiai tiktų paslaugų centrams, tačiau didžiausia bėda – baigę studijas jaunuoliai privalo išvykti. Universitete studijuoja jaunimas iš įvairių šalių, tačiau net ir panorėjusiems likti Lietuvoje koją kiša sudėtinga darbo vizų gavimo sistema. Jaunuoliai Lietuvoje įgytas žinias panaudoja ambasadose, tarptautinėse kompanijose.
Lemtingi skaičiai
Anot S.Simanausko, rinkdamiesi vietą paslaugų centrams investuotojai visų pirma nori matyti statistinius skaičius.
„Jie visi išskirtinai žiūri į skaičius. Vilnius, Kaunas, Krokuva, kiti Lenkijos miestai, jų skaičiai skiriasi dešimtimis kartų. Mes ruošiame 300 IT specialistų, o Kaunas – 3000, paėmus kokį Lenkijos miestą – jų yra 30 000. Didžiulis skirtumas. Paima investuotojas šiuos skaičius, lygina ir galvoja, kam suksiu galvą, rasiu ar ne, važiuosiu, kur jų yra.
Mes bandome pasakyti, kad taip, nuvažiuosi į tą miestą, bus 30 000 specialistų, bet 28 000 jų jau dirba kompanijose. Pamatę skaičius jie nueina ir kovoja dėl vietinių talentų, daug įmonių, kurioms jų reikia. Mes sakome, taip, jų nėra daug, bet ateik ir būsi vienintelis, pirmasis“, – kalbėjo S.Simanauskas. Anot jo, jau būta pirmųjų investuotojų vizitų, norinčių kurti paslaugų centrus, laukiama jų sprendimo. Šiuo metu Klaipėdoje veikia trys paslaugų centrai, du iš jų susiję su IT sprendimais, vienas – finansų.
Pamatę skaičius jie nueina ir kovoja dėl vietinių talentų, daug įmonių, kurioms jų reikia. Mes sakome, taip, jų nėra daug, bet ateik ir būsi vienintelis, pirmasis, – kalbėjo S.Simanauskas.
Didžiausią potencialą „Klaipėda ID“ įžvelgia finansų segmente, kadangi šių specialistų ruošiama nemažai. Vienintelė problema – anglų kalba. Buitiniu lygiu daugelis susikalba, tačiau verslo lygmens žinių stinga.
Trūksta erdvių biurams
Nekilnojamojo turto agentūros „Newsec“ atstovas Mindaugas Kulbokas įsitikinęs – Klaipėda puiki platforma kurti paslaugų centrus. Čia atstovybes turi daug tarptautinių kompanijų, patogi miesto strateginė pozicija.
Daug metų Klaipėda buvo tiesiog pramoninis miestas prie uosto. Dabar imta kalbėti apie paslaugų centrų pritraukimą. Svarbiomis miestui strateginėmis vietomis kalbant apie šių verslų plėtrą M.Kulbokas įvardijo Liepų gatvę bei Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną.
„Miesto bendrasis planas labai susijęs su uosto bendruoju planu. Kol kas tarptautiniams investuotojams sunku pasitikėti. Tai pagrindinis trūkumas. Kada bendrasis planas bus baigtas ir taps veiksmų planu? Vystytojams tai be galo svarbus dokumentas. Vieta paslaugų centrams yra vienas kriterijų, antras – gyvenimo kokybė. Klaipėdoje gyvenimo kokybė yra gera, miestas ne per didelis ir ne per mažas. Daugeliui žmonių patinka Klaipėda, nes 20 min. atstumu gali daug ką pasiekti. 20 minučių Klaipėdoje jau kamščiai, o Vilniuje – visa valanda“, – kalbėjo M.Kulbokas, pabrėžęs, jog miesto valdžiai reikia plano, kaip pritraukti į miestą žmones.
Šiuo metu Klaipėdoje suskaičiuojama apie 46 tūkstančiai kvadratinių metrų ploto biurams, o Vilniuje – beveik 700 tūkstančių.
