Lietuvos apeliacinis teismas kovo 23 dieną atmetė Krovinių terminalo skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo pernai gruodį priimtą nutartį.
Krovinių terminalas siekia, kad „Klaipėdos nafta“ jam sumokėtų 5,995 mln. eurų žalos, o 2011 metų lapkritį su „Orlen Lietuva“ pasirašyta sutartis būtų pripažinta niekine ir negaliojančia. Laikinai, kol bus išspręstas ginčas iš esmės, Krovinių terminalas prašė sustabdyti sutarties dalies vykdymą, leidžiant „Orlen Lietuvai“ dyzeliną ir benziną perkrauti ir per Krovinių terminalą, neapsiribojant tik „Klaipėdos nafta“.
Krovinių terminalas teismui teigė, kad „Klaipėdos naftos“ ir „Orlen Lietuvos“ susitarimas pažeidžia Konkurencijos įstatymą ir riboja galimybes sąžiningai konkuruoti Klaipėdos uosto šviesių naftos produktų krovos rinkoje.
Pagal „Klaipėdos naftos“ su „Orlen Lietuvos“ sutartį visus pastarosios įmonės per Klaipėdos uostą kraunamus šviesius naftosproduktus turi teisę krauti tik „Klaipėdos nafta“. Iki tol „Klaipėdos nafta“ krovė apie 70 proc. „Orlen Lietuvos“ produktų, o 30 proc. – Krovinių terminalas.
Trečiuoju asmeniu šiame ginče yra įtrauktas buvęs „Klaipėdos naftos“ vadovas, dabartinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Valstybei priklauso 72,32 proc. „Klaipėdos nafta“ akcijų, jos kotiruojamos biržos Oficialiajame prekybos sąraše.