Vieni atsakingi asmenys teigia, kad Klaipėda nebeturi jokių šansų atgauti pinigų, kiti, kad, jeigu grupė įvykdys agentūros užduotis, parama gali būti grąžinta, treti kaltina uostamiesčio Savivaldybę nepasinaudojus veto teise, kai pastebėjo pažeidimus, o grupė agentūros sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Kol kas gauti konkretaus atsakymo, ar pinigai bus grąžinti Klaipėdai, ar ne, nei iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), nei iš NMA nepavyko. Neaišku, kuri iš jų turi priimti galutinį sprendimą dėl uostamiesčio projektų finansavimo, nes kol kas institucijos rodo viena į kitą. Dalykas tas, kad tokio atvejo šiame sektoriuje, jog dėl pažeidimų būtų atimama parama, nėra buvę, tad institucijos, švelniai tariant, yra sutrikusios.
Ištraukti prisidirbusią grupę iš liūno bando Klaipėdos miesto savivaldybė. Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas aiškino, kad Savivaldybė apskųsti NMA sprendimo negalėjo, nes jis skirtas KŽVVG.
Tačiau Savivaldybė kartu su naujuoju grupės pirmininkus Petru Pareigiu aptarė apskundimo galimybę ir padėjo grupei parengti skundo projektą.Jos darbuotojai dirbo net per savo atostogas. Penkerius metus KŽVVG pirmininko pareigas ėjęs Arvydas Žiogas įkalbėtas atsistatydinti, liko tik valdybos nariu.
Vakar NMA „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad jos sprendimas apskųstas Lietuvos administracinių ginčų komisijai. P.Pareigis sakė esąs naujas žmogus ir nėra tikras, ar gali komentuoti tai, kad grupė apskundė sprendimą, ar tai nėra konfidenciali informacija, kol nėra priimto sprendimo.
Ištraukti prisidirbusią grupę iš liūno bando Klaipėdos miesto savivaldybė.
Tačiau jis vis dėlto patvirtino, kad šios savaitės pradžioje grupė gavo pranešimą, kad jos skundas priimtas. „Skundas priimtas, bus vertinamas, bus posėdis, vyks ginčai“, – sakė P.Pareigis.
Planuojama, kad posėdis turėtų vykti rugsėjo pabaigoje. NMA sprendimas apskųstas Lietuvos administracinių ginčų komisijai, o ne teismui todėl, kad manoma, jog bus trumpesnis procesas. Žinia, norint gauti ES paramą projektams, jau spraudžia terminai.
Pažeidimų labai daug
ŽŪM Žuvininkystės skyriaus vyriausiojo specialisto Tomo Keršio teigimu, NMA priėmė sprendimą ir taiko sankciją – 100 proc. skirtos sumos susigrąžinimą. Pasak jo, ŽŪM tikėjosi, kad agentūros sprendimas bus apskųstas, tačiau praėjusios savaitės pradžioje ministerija apskundimo nematė ir manė, kad procesas vyksta. T.Keršys net abejojo, ar KŽVVG pasinaudojo jai duotomis paskutinėmis galimybėmis.
Paklaustas, kam bus panaudoti iš Klaipėdos regiono atimti pinigai, T.Keršys atsakė: „Mes turime priemonę – bendruomenių inicijuotą vietos plėtrą, per kurią finansuojamos visos vietos plėtros strategijos. Greičiausiai jie bus naudojami tai priemonei.
Klaipėdai gauti tuos pinigus tikriausiai nėra šansų, nes finansavimas uostamiesčio vietos plėtros strategijai nutrauktas.
Šiandien nematau galimybės uostamiesčiui atgauti pinigus, greičiausiai taip ir bus, bet galutinio taško dar nedėčiau. Kol kas NMA yra priėmusi tokius sprendimus ir vykdo tą procedūrą, o kaip bus toliau, bijau prognozuoti.“
ŽŪM viceministras Petras Narkevičius teigė, kad NMA nustatė daugybę KŽVVG pažeidimų, kurie surašyti gal 20 puslapių. Pasak jo, prieš priimdama sprendimą atimti finansavimą, agentūra ne kartą įspėjo ir grupę, ir savivaldos vadovus, tačiau situacija nekito.
„Dabar agentūra administruoja tą procesą ir viskas jos rankose, nes sutartis su grupe sustabdyta. Agentūra yra perėmusi visą strategijos šiam kraštui finansavimą. Man teko bendrauti su Klaipėdos meru, jo pavaduotoju.
Iš dalies tai dabar yra ir Savivaldybės rankose. Jeigu ji dės pastangų, atkreips dėmesį į žuvininkystės vietos veiklos grupės darbo skaidrumą, imsis didesnės atsakomybės, galbūt situaciją dar galima pakeisti. Tai nėra vien žuvininkystės vietos veiklos grupės strategijos įgyvendinimas, tai investicija į visą regioną, Savivaldybė turėtų skirti ne formalų dėmesį, ne vien tik skirti narius į grupės valdybą, bet ir turėdama veto teisę užtikrinti skaidrumą ir tvarką. Sprendimas toks, dabar belieka laukti pokyčių“, – sakė viceministras.
Savivaldybės veto būtų išstojimas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjos, KŽVVG valdybos narės Indrės Butenienės teigimu, Savivaldybė turi tik vieną balsą visuotiniame KŽVVG narių susirinkime, o tarp 12 jos valdybos narių – tik tris, tad lemti grupės sprendimų negali.
Pasak jos, vienintelis Savivaldybės veto būtų pasitraukimas iš grupės narių. Tačiau tada grupė iširtų, nes pagal visoje Europoje galiojančius teisės aktus tam, kad grupė galėtų veikti ir gauti ES paramą, ją turi sudaryti ir vietos valdžios, ir nevyriausybinių organizacijų, ir verslo atstovai.
„Jeigu Savivaldybė išstotų, KŽVVG netektų prasmės, bet mums iš to jokios naudos. Tokį variantą, ko gero, rinktumėmės kraštutiniu atveju, greičiausia to padaryti neleistų nei agentūra, nei ministerija. Mūsų tikslas – sugrąžinti pinigus Klaipėdai, tad grupės veiklos nutraukti nenorime. Todėl mes neišstojame iš grupės ir bandome viską padaryti geruoju, taip elgtis mums siūlė ir pati ministerija“, – sakė I.Butenienė.
„Savivaldybė įsivėlė į nepatrauklią kovą“
„Žinoma, kad gaila tų dviejų milijonų, bet dar labiau gaila, kad Savivaldybė norėdama, kad jie neišplauktų iš Klaipėdos arba jų nesužvejotų kas nors kitas kitoje vietoje, veliasi į ne visai patrauklią kovą bandydama juos išgelbėti. Rizika, kad tie milijonai gali būti prarasti, buvo visiškai reali.
Tačiau Savivaldybės administracijos atstovų pastangomis pavyko stabilizuoti situaciją ir ji nebeblogėjo.
Buvo pakeista valdybos sudėtis ir vadovybė, nors ne taip greitai ir ne taip sklandžiai, kaip norėjosi. Tai viena iš esminių priemonių norint neprarasti tų milijonų. Kritinės pozicijos, kurių buvo gana daug, yra pataisytos. Mano žiniomis, galimybė, kad pinigai liks tai grupei, yra visiškai reali.
Bet Savivaldybė gelbsti tuos, kurie pirmiausiai turėtų gelbėtis patys, tačiau šiuo atveju tikslas pateisina priemones. Savivaldybė iš savo pusės padarė viską, kas jai priklauso ir dar gerokai daugiau, tačiau tai nėra vien tik Savivaldybės kompetencijos dalykai“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
I.Butenienė tvirtina, kad agentūra pažadėjo, jog, jeigu jos nurodyti darbai bus padaryti, sudarys taikos sutartį ir grąžins pinigus.
„Savivaldybė tikisi taikos sutarties. Manau, mes padarėme viską, ką galėjome. Jeigu finansavimas būtų atkurtas, priežiūra jau būtų tokia griežta, kiek tai priklauso nuo mūsų. Labiau stebėtume, kas vyksta, kad vėl neprieitume iki tokios situacijos“, – sakė I.Butenienė.
Paklaustas, kokia galimybė, kad Klaipėda atgaus pinigus, A.Kačalinas atsakė: „KŽVVG situacija gana sudėtinga. Buvo skelbtas jos bankrotas, vėliau atšauktas, nes įsiskolinimas grąžintas.
Grupei atlikus tam tikrus veiksmus, ištaisius nurodytus trūkumus, manau, byloje galima sudaryti taikos sutartį, tada ji būtų nutraukta. Tokiu atveju NMA sprendimas būtų panaikintas ir pinigai liktų. Toks scenarijus galimas ir tikėtinas. Yra galimybė pakeisti sprendimą, bet tai būtų daroma vienašališkai. Dvišalis sprendimas būtų tik per taikos sutartį.“
I.Butenienė tvirtina, kad agentūra pažadėjo, jog, jeigu jos nurodyti darbai bus padaryti, sudarys taikos sutartį ir grąžins pinigus.
Tačiau NMA Komunikacijos skyriaus mentorė Donata Macevičienė paklausta, ar Klaipėda turi galimybę atgauti pinigus atsakė: „Nepanaudotų pinigų paskirstymas yra Žemės ūkio ministerijos kompetencija. Mes tokių dalykų nesprendžiame.“
Patvirtinti tik du projektai
Šiuo metu jau spaudžia terminai, nes visi projektai turi būti įgyvendinti iki 2023 metų rugsėjo 1 d. Todėl, tikintis, kad finansavimas vis dėlto bus grąžintas, ketinama greitai skelbti šaukimus ir bandyti spėti į nuvažiuojantį traukinį. Kvietimai paramai gauti turi būti paskelbti iki 2022 metų rugsėjo, kad projektai būtų spėti įgyvendinti.
I.Butenienės teigimu, kvietimai būtų skelbiami nuo kitų metų sausio ir dirbama intensyviai.
Klaipėdos regionui NMA buvo skyrusi 2,5 mln. eurų paramos. Iš jų 0,5 mln. eurų – administravimo išlaidoms. I.Butenienės manymu, jeigu finansavimas bus atkurtas, administravimui skirtos išlaidos būtų sumažintos.
Kol kas grupė patvirtino tik du projektus, kuriems skirta apie 150 tūkst. eurų: vienas viešinimo projektas, kurį vykdo A. Žiogo įmonė, kitas – garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė“ prieplaukėlės. Visos kitos paraiškos dabar peržiūrimos.
„Nustebino tai, kad net keli projektai buvo pateikti paties grupės pirmininko įsteigtų organizacijų. Grupėje reikės labai daug dar ką tvarkyti, surasti žmonių, sutinkančių dirbti. Manau, turėsime skelbti, kad KŽVVG ieško naujų narių, gal atsiras verslininkų, norinčių dalyvauti toje veikloje ir bus galima pakeisti proporcijas valdymo organuose geruoju.
Dar viena problema – teks perrašyti strategiją, nes kai kurios priemonės jau nebėra aktualios. Greičiausiai tai turės daryti Savivaldybė, kadangi pinigų tam reikalui nėra skirta. Senąją strategiją parengti taip pat padėjo Savivaldybė“, – sakė I.Butenienė.
Ji teigia, kad KŽVVG įvykdė duotas užduotis siekdama, kad ES skirti pinigai Klaipėdos projektams liktų uostamiestyje. Reikėjo iš naujo vertinti 4 projektus, sudaryti veiksmų planą, kaip pinigai bus panaudojami. Taigi grupei atsidūrus aklavietėje, Savivaldybė panaudojo savo resursus: jos darbuotojai išsidalino darbus, kai kurie jų dirbo net per savo atostogas, ir planas buvo parengtas.
„Tokie teisės aktų reikalavimai“
Istorinio laivo „Olga“, įtraukto į Lietuvos vertybių registrą, savininkas Anatolijus Šidlauskas (jo vadovaujama VšĮ yra KŽVVG narė), paramos laivui restauruoti tikėjosi beveik dvejus metus, bet patvirtinimo gauti nepavyko. Dabar ketinama iš naujo pateikti paraišką.
„Grupės pirmininko pažeidimų buvo gana daug – per 30. Aš supratau, kad, jeigu bus pakeistas pirmininkas, galbūt bus atnaujinta finansavimo sistema. Mūsų paraiška įstrigo greičiausiai dėl KŽVVG įstatų, kuriuos ji sau pasirašė ir kuriais remdamasi privalo dalinti tuos pinigėlius. Ten tiek visko prirašyta, kad nuolatos atsiremdavome į sieną. Gal todėl Klaipėdos regionas ir praranda pinigus“, – svarstė A.Šidlauskas.
„Smiltelės“ pirmininkas Benas Šimkus teigė, kad bendrijos paraiška yra priimta, dabar tvarkomi paskutiniai dokumentai dėl apmokėjimo. Jai skirta parama – 97 tūkst. eurų. „Patį uostelį atkurti turėtų Savivaldybė. Mes darysime pontonines prieplaukėles, kad laiveliai galėtų prisišvartuoti europietiškai, gražiai.
Dar turime labai daug ką padaryti. Mūsų darbai, t. y. projektavimo, turi prasidėti nuo rugsėjo 1 d. Kai kuriems darbams atlikti reikės skelbti konkursą, pavyzdžiui, ledo arenai statyti“, – sakė B.Šimkus.
Paklaustas, ar ilgai vargo, kol paraiška buvo patvirtinta, jis atsakė: „Tai grupei reikia pateikti labai daug popierėlių, teko nueiti kryžiaus kelius. Mūsų paraiška buvo gal kokių 200 lapų. Tokie yra teisės aktų reikalavimai, ir nieko čia nepadarysi. Klausimų labai daug, bet visi jie išsprendžiami, tik ne taip paprastai.“
