Klaipėdos uostas užima apie 554 hektaro ploto žemės. Jos vertė siekia apie 636,8 mln. eurų. Audito metu buvo tirta, kaip uostas valdo infrastruktūrą.
Kaip teigė auditorė Giedrė Piktelytė, pristatydama išvadas, rezultatai parodė, kad uosto krantinių būklė turėtų būti geresnė. 2018–2021-aisiais prastos būklės krantinių sumažėjo daugiau nei 40 proc., tačiau vis dar likusios nemažos atkarpos, kurias reikėtų tvarkyti.
Tobulintinas turėtų būti ir uosto žemės valdymas: net 43 proc. sutarčių su įmonėmis nebuvo nurodoma, kokią konkrečią veiklą jos vykdo.
Nustatyta, kad, nuolat tvarkant uosto infrastruktūrą, kito ir plotas: dalis akvatorijos buvo užkasama gruntu, pasikeitė krantinių plotai. „Kito sklypų plotai, tačiau nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, todėl ir atsirado skirtumai“, – aiškino auditorė.
Susisiekimo ministerijai po atlikto audito buvo paliktos trys rekomendacijos, viena jų, anot posėdyje dalyvavusio ministerijos atstovo, jau įgyvendinta.
Uosto direkcijai teks įgyvendinti penkias auditorių rekomendacijas.
Kaip teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, beveik metus teko dirbti petys petin su valstybės kontrole. „Buvo gera galimybė pasidaryti tokį auditą nemokamai, pereiti infrastruktūrines veiklas, paliesti ir kiti klausimai, ir rezervinės teritorijos, ir nuomos sutartys“, – teigė A.Latakas.
Jis priminė, kad uostas nėra naujas. Jis nuolat gerinamas. Nuo 1990-ųjų į infrastruktūrą investuota per 900 mln. eurų. „Tos krantinės buvo gerinamos žiūrint į priekį, artimiausiems porai metų suplanuota beveik 380 mln. eurų investicija“, – teigė uosto vadovas.
Tačiau kartu jis pripažino, kad dalį rekomendacijų nebus lengva įgyvendinti. „Tam tikri klausimai yra sudėtingi, susiję su įmonių, esančių uoste, veikla. Kaip „Grigeo Klaipėda“, kuri uoste veiklos nevykdo. Bet turime ir kitų mažesnių įmonių, kurios uoste liko nuo seno, nors vykdo visai kitokią veiklą. Uoste yra netgi Kazachstano konsulatas“, – teigė A.Latakas.
