Koncepcijos tikslas yra pirmiausiai įvertinti uosto veiklos ir plėtros poveikį aplinkai ir sudaryti tvaraus žaliojo uosto vystymo planą. Jame turės būti aiškūs tikslai bei numatytos priemonės jiems pasiekti. Koncepcija turėtų skatinti uosto verslo subjektus diegti aplinkai palankias technologijas bei jas vystyti.
„Laikomės savo nusibrėžtos krypties ir tikslingai siekiame ja eiti. Ne tik Baltijos jūros, bet ir pasaulio uostai savo veiklai kelia darnumo su aplinka prioritetą. Akivaizdu, kad ateityje darnumo kriterijus bus svarbus ir verslo konkurencingumui, – teigia Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. – Mūsų pačių, dalyvaujančių versle, vidinės nuostatos yra po savęs palikti ne tai, ką radome, o sukurti dar geriau. Yra nacionaliniai ir tarptautiniai reikalavimai, žymintys mums žaliąją kryptį, kurios turime laikytis.“
Anot A. Latako, siekiama, kad koncepciją, kuria uostas vadovausis vystydamas veiklą, parengtų šios srities profesionalai.
Žaliojo uosto koncepciją turės sudaryti uosto aplinkos apsaugos politika, koncepcijos įgyvendinimo schemos ir planas. Vadovaujantis atliktais situacijos ir rizikų vertinimais, turės būti nustatytos prioritetinės aplinkos apsaugos įgyvendinimo kryptys, išdėstytas jų eiliškumas pagal svarbą, rekomenduojamos priemonės, kurios užtikrintų tvarią aplinką ir uosto konkurencingumą.
Vienas iš koncepcijos rengėjui keliamų uždavinių – detaliai išnagrinėti kitų Europos Sąjungos uostų ir Baltijos jūros regiono uostų lyderių, savo veikloje taikančių tvarumo ir darnumo su aplinka principus, gerosios praktikos pavyzdžius.
