Naujausiais VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, Klaipėdos apskrityje veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius sudarė 11,5 proc. visų Lietuvoje veikiančių tokio masto įmonių ir auga sparčiausiai pačioje Klaipėdoje bei Neringoje.
„Nemažą smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių skaičių Klaipėdoje sudaro transporto, logistikos ir jūrinės industrijos įmonės, kurios dėl augančio krovinių srauto ir unikalios uostamiesčio geografinės lokacijos, palyginti su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, yra gana tvarios ir ilgalaikės. Kiek dinamiškesnis Klaipėdoje tradicinių paslaugų sektorius: kasmet atsidaro ir užsidaro barai, kavinės, kitos maitinimo įstaigos ar grožio salonai, kurių veiklą reguliuoja paklausa ir sugebėjimas rasti bei išlaikyti savo klientus“, – sako daugiafunkcio paslaugų centro „Klaipėda ID“ verslo projektų vadovas Kazys Pupinis.
Klaipėdos ekonominės plėtros strategijoje iki 2030 m. yra numatytos konkrečios priemonės, skatinančios startuolių ir jūrinių inovacijų vystymąsi regione. Numatyta įvertinti ir plėtoti esamų verslo inkubatorių galimybes, padėti prioritetinių sričių startuoliams augti, sukuriant reikiamas erdves ir kitą būtiną pagalbą. Taip pat bus steigiamai verslų vystymo akceleratorius, startuolių finansavimo programa, išvystytas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kaip Klaipėdos regiono inovacijų, technologijų ir jų komercializavimo centras, skatinantis inovacijas, inovatyvių produktų kūrimą Klaipėdai aktualiose srityse: jūrinėje, bioekonomikos, gamybos ir energetikos.
Pasak K. Pupinio, vienas didžiausių iššūkių, su kuriais tenka susidurti Klaipėdos verslininkams – nedidelės finansinių paskatų galimybės, kurios galėtų kompensuoti įmonės kūrimą, įrangos pirkimą ar darbuotojų pritraukimą ir jų ugdymą. Prie to prisideda ir mažėjantis gyventojų skaičius. Vien per pastarąjį dešimtmetį uostamiestis neteko apie 40 000 gyventojų. Klaipėdos ekonominės plėtros strategija numato veiksmų planą, padėsiantį į Klaipėdą grąžinti ar pritraukti naujų gyventojų, kurie galėtų dar labiau įsukti ekonominį uostamiesčio variklį.
Būsto pasiūla klesti, biurų – mirties taške
Dar viena sritis, išjudinusi Klaipėdos augimą – nekilnojamojo turto (NT) rinka. „Versli Lietuva“ duomenimis, NT operacijos – antroji pagal dydį sritis, pritraukusi 17,3 proc. investicijų ir nusileidžianti tik transporto ir saugojimo paslaugų sektoriui, pritraukusiam 24,1 proc. investicijų.
„Pastaraisiais metais Klaipėdoje aktyvesnė buvo ne daugiabučių namų plėtra, o miesto ribų išplėtimas individualiais gyvenamaisiais namais ir sublokuotais namais, – situaciją komentuoja nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Klaipėdos biuro vadovas Aurimas Petrikas. – Kelios įmonės, vysčiusios daugiabučių projektus per pastaruosius 7 metus, padiktavo uostamiesčio rinkos tendencijas, nes statė nedidelės kvadratūros butus ir pardavė juos su daline apdaila. Klaipėdos rinkai reikėjo įvairovės – atrodo, kad ją prisišaukėme.“
Eksperto teigimu, ne visi klaipėdiečiai yra pajėgūs išsikelti iš senų daugiabučių į nuosavus namus dėl sudėtingesnio susisiekimo ar finansinių klausimų. Vis dėlto senos statybos daugiabučiai praranda aktualumą, todėl jaunos šeimos dažnai dairosi renovuotų ar naujos statybos būstų, kurių paklausa pastaruoju metu itin išaugusi.
Ekspertui pritaria ir K. Pupinis, teigiantis, kad gyvenamojo būsto rinka iš tiesų auga ir artimiausiu metu nežada stabtelėti nei pačiame mieste, nei jo rajone. Tačiau jis priduria, kad kitokia situacija yra biurų rinkoje.
Šiuo metu Klaipėdoje bendras visų biurų plotas vos 70 000 kvadratinių metrų – net 12 kartų mažiau nei Vilniuje, maždaug 2,5 karto mažiau nei Kaune ir 1,5 karto mažesnis nei panašaus dydžio kaip Klaipėda Lenkijos mieste Žešuve.
Be to, pasak eksperto, esamų biurų kokybė neatitinka tarptautinių pasiūlos standartų – biurai senesnės statybos, nepatogaus išplanavimo, nors kvadratinio metro kainos, palyginti su Vilniumi ir Kaunu, daug mažesnės. Dar vienas biurų rinką stabdantis veiksnys – NT vystytojai, net ir galėdami pasiūlyti modernų pastatą, sunkiai randa „stambesnių“ nuomininkų, ieškančių bent 1000–2000 kvadratinių metrų patalpų. Todėl vystytojai jaučiasi nesaugiai ir nėra garantuoti dėl projekto atsipirkimo.
„Klaipėda šiandien yra tarsi uždarame rate – NT vystytojai laukia kliento, o potencialūs klientai – investuotojai, kuriuos siekiame pritraukti į Klaipėdą, nori matyti jau stovinčius naujus, patogius ir modernius biurus. Jau veikiančios įmonės turėtų prisidėti prie rinkos išjudinimo – konsoliduotai pasirašyti išankstines nuomos sutartis su galimo naujo biuro vystytoju ir taip duoti signalą kitiems vystytojams, kad Klaipėda yra pasirengusi kito lygio biurų pastatų etapui. Norint matyti pokyčius Klaipėdoje, būtina rizikuoti ir žengti pirmą žingsnį“, – priduria K. Pupinis.
Klaipėda šiandien yra tarsi uždarame rate – NT vystytojai laukia kliento, o potencialūs klientai – investuotojai, kuriuos siekiame pritraukti į Klaipėdą, nori matyti jau stovinčius naujus, patogius ir modernius biuru, - sakė K.Pupinis.
NT vystytojai ieško alternatyvų bankui
Pastebima, kad Klaipėdos NT vystytojai griebiasi kelių skirtingų finansavimo galimybių. Turintys daugiau patirties stato iš savo apyvartinių lėšų ir investicijų, kartais – konsoliduotais finansais. Šiems vystytojams Lietuvos finansinių institucijų pagalbos dažniausiai nereikia. Vis dėlto nemaža dalis vystytojų į rinką ateina turėdami mažesnius projektus – tokie verslininkai įprastai kreipiasi į komercinius bankus ar kredito unijas. Mažesni vystytojai dažnai bankams yra neįdomūs arba jų taikomos griežtos sąlygos nepriimtinos verslininkams, tuomet šie ieško alternatyvių galimybių verslo vystymui.
„NT statybų „liūto dalis“ vis dar atitenka Vilniui ir Kaunui – čia vystomi didžiausi projektai, sulaukiantys daugiausia dėmesio iš stambių investuotojų ir bankų, teikiančių prioritetą NT projektams, kurių paklausa auga sparčiausiai. Dėl mažo bankų suinteresuotumo bendradarbiauti, verslininkai iš kitų Lietuvos regionų vis labiau domisi alternatyviomis finansavimo formomis, pavyzdžiui, sutelktiniu finansavimu – būdu, kai lėšas projektui už tam tikras palūkanas paskolina fiziniai asmenys ar kitos įvairios įmonės“, – sako investavimo į NT ekspertė ir startuolio „Profitus“ įkūrėja Viktorija Vanagė.
Dar viena paskolų rūšis, galinti paskatinanti smulkių ar neseniai įsikūrusių įmonių įsitvirtinimą rinkoje – paskolos apyvartinėms lėšoms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, panaši paslauga 2007–2013 m. padėjo Lietuvoje įsikurti naujam verslui, sukūrusiam apie 3600 darbo vietų. Atsižvelgdamos į šią patirtį, paskolas verslui siūlančios fintech įmonės šiemet žada dar labiau atsigręžti į regionus, kuriems naujų verslų steigimasis ir darbo vietų kūrimas tampa pagrindiniu koziriu, siekiant augti ekonomiškai.
