Klimatologo teigimu, tam, kad spėtume sustabdyti klimato kaitą, šio tikslo svarbu siekti bendromis visų gyventojų, valstybių ir verslo pastangomis. Savo ruožtu lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pažymi, kad prekybininkų indėlis stabdant klimato kaitą gali būti itin reikšmingas ir šių pastangų įmonė kasmet deda vis daugiau.
CO2 emisijas būtina mažinti sparčiau
Prof. dr. A.Bukančio teigimu, pagrindinio klimato kaitos variklio – anglies dioksido dujų – emisijos pasaulyje kiekvienais metais didėja. Norint išvengti šylančio klimato sukeltų katastrofiškų padarinių, šiltnamio dujų išmetimą pasaulyje kasmet reikėtų sumažinti bent 6 proc. Deja, kol kas iki tokio rezultato, profesoriaus teigimu, dar toli, bet teigiamų impulsų visgi yra.
„Pavyzdžiui, nuo kitų metų startuoja Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinimas. Pagal šį susitarimą valstybės yra įsipareigojusios parengti konkrečius anglies dioksido emisijų mažinimo planus ir juos įgyvendinti. Siekiama neleisti pasaulinei temperatūrai virš ikipramoninio lygio pakilti daugiau nei 1,5 laipsniais“, – aiškina prof. dr. A.Bukantis.
Anot jo, dalis valstybių – tarp jų ir Lietuva – į atmosferą išmetamo CO2 kiekio augimą jau yra sugebėjusios stabilizuoti, o iki 2050 m. Europos Sąjunga ketina pasiekti nulinį anglies dioksido balansą. Tačiau to, prof. dr. A.Bukančio teigimu, nepakanka, o norint sustabdyti klimato kaitą, reikia stipriai mažinti anglies dioksido išmetimą besivystančiose šalyse.
Prie problemų sprendimo prisideda ir Lietuvos verslas
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė mano, kad prie CO2 emisijų mažinimo privalo prisidėti ir verslas. Tam svarbu investuoti į energiją efektyviau naudoti padedančius ir aplinką tausojančius sprendimus.
„Kiekvieno socialiai atsakingo verslo siekis turėtų būti veikti tvariai ir kuo labiau prisidėti prie globalių problemų sprendimo. Dėl to jau ne vienerius metus nuosekliai investuojame į energiją taupančius ir CO2 emisijas mažinančius sprendimus. Vien efektyvesnės šaldymo sistemos, kurios leidžia šaldymo įrenginių išspinduliuojamą šilumą panaudoti patalpų šildymui ir karšto vandens ruošimui, per metus padeda mums sutaupyti apie 290 MWh energijos. Daug investuojame ir į energiniu požiūriu efektyvių šildymo, vėdinimo, vėsinimo ir apšvietimo sistemų įrengimą“, – sako E.Dapkienė.
Anot jos, pažangūs energiją tausojantys sprendimai yra įrengti kas penktoje „Maximos“ parduotuvėje. Daugumoje jų pasirūpinta ir šiuolaikinėmis energijos vartojimo stebėsenos sistemomis, kurios taip pat padeda žymiai efektyviau naudoti resursus.
Investicijos duoda rezultatų
E.Dapkienė detalizuoja, kad prekybos tinklo veikloje pasitelkiamos įvairios priemonės aplinkos ir energijos tausojimui – nuo kaitrinių lempučių keitimo gerokai efektyvesniu LED apšvietimu sandėliavimo patalpose iki išmanių automatizuotų apšvietimo, šildymo ir vėdinimo sistemų biuro patalpose. Be to, anot jos, „Maxima“ vis didesne dalimi remiasi iš atsinaujinančių išteklių gaunama energija.
„2019 m. pradėjome pirkti iš saulės, vėjo ir vandens pagaminamą žaliąją elektros energiją. Iš viso per mėnesį šios elektros energijos suvartojame apie 12500 MWh. Siekdami didinti suvartojamos žaliosios energijos dalį ant dviejų parduotuvių stogų įsirengėme saulės jėgaines. Šios pastangos duoda rezultatų – mūsų atliekami skaičiavimai rodo, kad dėl šių sprendimų išmetamus šiltnamio dujų kiekius sugebėjome sumažinti apie 73 proc. Taip pat trumpiname tiekimo grandines: siekiame turėti kuo daugiau lietuviškos produkcijos, trumpinti logistikos kelią ir taip mažinti taršą”, – sako E. Dapkienė.
Anot jos, pasauliui kylantys su klimato kaita susiję iššūkiai reikalauja neatidėliotinų veiksmų ir kiekvieno asmens ar įmonės indėlio: „Savąjį jau ne vienerius metus stengiamės kuo labiau didinti. Šios krypties ketiname laikytis ir toliau.“
Klimato kaitos padarinius pajus visi
Tuo metu prof. dr. A.Bukantis pažymi, kad klimato kaitos poveikis jau yra juntamas ir nei vienos valstybės neaplenkia. Dėl to, anot jo, nereikėtų manyti, kad tai yra tolima ir mums neaktuali problema.
„Galima išgirsti, kad lietuviai kartais ir pasidžiaugia šiltesnėmis žiemomis bei mažesnėmis šildymo sąskaitomis ar ilgiau užsitęsiančia vasara. Visgi yra gerokai daugiau priežasčių nerimauti. Dėl klimato kaitos orai tampa vis nepastovesni, vasarą užklumpa dažnesnės ir intensyvesnės karščio bangos, daugėja sausrų ir kitų ekstremalių gamtos reiškinių. Šildymo sąskaitos žiemą galbūt ir mažėja, bet vis daugiau energijos sunaudojama patalpų vėdinimui itin karštomis vasaros dienomis. Karščio bangos ima kelti problemų ir žmonių sveikatai. Be to, dėl šylančio klimato į mūsų kraštus migruoja kenkėjai iš Pietų ir kelia grėsmę vietos ekosistemoms“, – aiškina prof. dr. A.Bukantis.
Anot klimatologo, jei pasaulis laiku nesusiims ir žmonės reikšmingai nesumažins savo poveikio aplinkai, dabar stebimi procesai ir gamtos reiškiniai bus tik pradžia. Pasaulio klimatui, lyginant su ikipramoniniu lygiu, atšilus daugiau nei dviem laipsniais, pasekmės gali būti katastrofiškos. Dėl to, pašnekovo teigimu, reikia visiems pasistengti, kad jų būtų išvengta.
