Panevėžyje veikia bent penki laidojimo namai, o vienas iš jų – „Grauduva“ – priklauso savivaldybei.
Ekonomistai dėl tokių pavyzdžių Lietuvoje kelia antakį – ten, kur veikia privatus verslas, valstybė ar savivaldybės kišti kojos neturėtų.
„Valstybė kuria konkurenciją privačiam verslui. Tai tas pats lyg sporte teisėjai išbėgtų į aikštelę ir pradėtų švilpti bei sakyti kitiems žaidėjams žaisti taip, kaip jie pasakys“, – 15min komentavo bendrovių valdysenos ekspertas Rytis Ambrazevičius.
Jam pritaria ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva: tų komercinių funkcijų, kurias žmogus gali gauti rinkoje, valstybės ar savivaldybės įmonės neturėtų atlikti.
Vis tik nors valstybės valdomų įmonių pastaraisiais metais mažėjo, savivaldybės vis dar neskuba atsisakyti valdomų bendrovių.
Štai Birštono savivaldybė valdo sanatoriją „Versmė“, Druskininkai – vandens parką „Aqua“, Širvintai – įmonę „Širvintai verslui ir laisvalaikiui“, turinčią kavinę, žaidimų kambarį ir vandenlenčių parką, Klaipėdos miesto savivaldybė – ir viešosios pirties paslaugas teikiančią įmonę „Vildmina“, ir vaistinę „Debreceno vaistinė“, o Anykščiai – baseiną valdančią viešąją įstaigą „Sveikatos oazė“.
Lietuvoje vis dar galima rasti ir savivaldybėms priklausančių knygynų („Jonavos knyga“, „Pasvalio knygos“, Širvintų knygynas“, „Varėnos knyga“) ar laidojimo namų („Gedmina“ Šilalėje, „Grauduva“ Panevėžyje ar „Šakių laidojimo rūmai“). Nemažai savivaldybių dar pačios valdo turgus, autobusų stotis ar daugiabučių priežiūros įmones. O štai Kultūros ministerija vis dar valdo pusę viešosios įstaigos „Baltijos cirkas“ akcijų, rodo Registrų centro duomenys.