Oficialiais statistikos departamento duomenimis, metų pabaigoje šalyje fiksuotas baldų, apšvietimo įrangos ir kitų namų prekių bumas. Specializuotos šių prekių parduotuvės spalio ir lapkričio mėnesiais gavo po 29 mln. eurų pajamų – tai trečdaliu daugiau nei sausį ar birželį.
Šių prekių kainos lyginant 2019 m. gruodį su pernykščiu, pakilo 2,4 proc. Toks vidutinis kainų kilimas yra gana nedidelis, tačiau baldas baldui nelygus, sako kalbintų įmonių atstovai.
Aktyviai veiklą karantino metu vykdančios internetinės baldų pardavimo įmonės „Baldai1“ vadovo Pijaus Makarevičiaus teigimu, minkštieji baldai, dėl pakilusių porolono kainų nuo kovo galėjo pabrangti ir iki 10 proc. „Labai sunku pasakyti, koks tas vidurkis, nes tikrai yra nemažai gamintojų, kurie vis dar prekiauja tuo, ką turėjo ar esamomis žaliavomis. Spėčiau, kad dėl išaugusių transportavimo kaštų efektą pajusime pirmo ketvirčio pabaigoje, antro ketvirčio pradžioje. Mūsų kaštų struktūra ir maržos išlieka tokios pačios", – sakė jis.
Lietuviškus baldus gaminančios ir parduodančios įmonės „Plungės baldai" vadovas Kęstutis Buividas sakė, kad jie patys kainas kėlė paskutinįjį metų ketvirtį, dėl itin pabrangusių žaliavų. Tad per metus savos produkcijos kaina kilo 5 proc. Importuojamų baldų – svetainės ir miegamojo baldų komplektų – kaina per metus šoktelėjo apie 15 proc. K.Buividas tikisi, kad greitu metu kainų vėl kelti neteks, nors žaliavų kainos ir toliau auga.
Itališkų baldų salono „Casa Bella“ vadovas Kęstutis Butkus sakė sutinkantis, kad didmeninių baldų kainų kilimo tendencija matoma, tačiau kartu pabrėžė, kad kelti kainas ar ne, kol kas yra gamintojų ir pardavėjų pasirinkimas. Jo įmonės salone kainos nekilo, tačiau tiekėjų produkcijos kaina nuo sausio galėjo padidėti apie 3–5 proc. „Tai nėra drastiška ir nėra visuotina – dalis gamintojų kainos nekeitė. Nemanau, kad reikėtų išskirti premium klasės baldus, mano manymu, tai liečia visas baldų rūšis. Bet matoma tendencija gali išsipildyti", – sakė pašnekovas.
Baldus brangina išaugusi paklausa
O kas sukėlė baldų ir jų žaliavų kainas tiek vietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje? Vienas iš veiksnių buvo per karantiną kilęs noras tiek lietuviams, tiek milijonams europiečių atnaujinti savo namus.
Baldų ir namų apyvokos daiktų gigantės IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“, kurio metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų, atskleidė, kad mūsų šalyje pandemijos metu į savo namų pagerinimą investavo 40 proc. respondentų.
„Tai matome ir pagal pirkėjų elgseną: daugiausia dėmesio sulaukė virtuvės, gyvenamieji kambariai, namų biuras, taip pat visos erdvės, kurios leidžia mėgautis grynu oru ir gamta – nuo balkono iki sodo namelio ar vasarnamio.
Pavyzdžiui, namų biurui skirtų baldų ir aksesuarų kategorija praėjusiais metais augo beveik 20 proc., dar labiau augo lauko baldų pardavimai. Taip pat Lietuvos gyventojai dažniau įsigydavo miegamuosius baldus, čiužinius, jų apsaugas. Atitinkamai populiariausi baldai praėjusiais metais buvo virtuvės, spintos bei lentynos, komodos, darbo stalai“, – 15min vardijo „IKEA Lietuva“ rinkos vadovė Jolita Juodzevičienė.
Aiškindamas susidariusią situaciją, P.Makarevičius atskleidė, kad pirmąjį žingsnį baldų kainų kilimo link 2020 m. pavasarį žengė ir pesimistiškai nusiteikę baldų gamintojai – šiandieninė padėtis yra to padarinys.
Pirmąjį žingsnį 2020 m. pavasarį žengė pesimistiškai nusiteikę baldų gamintojai, o šiandieninė padėtis yra to padarinys.
„Kai prasidėjo pandemija tiek nemažai baldų gamintojų, tiek žaliavų tiekėjų sumažino produkciją. Galbūt jie išsigando to, kad labai daug didžiųjų tinklų sumažino savo užsakymus. Jie tikėjosi, kad gyventojai taupys pinigus, kad galbūt kils ekonominė krizė. Bet žmonių noras pagerinti namus, kuris matėsi visose rinkose, greičiausiai lėmė, kad paklausa taip smarkiai viršijo esamą pasiūlą. Vieni gamintojai lyg ir susitvarkė, buvo užsitikrinę žaliavų tiekimą, kiti ilgindavo terminus arba didindavo kainas. Mums patiems teko mažinti asortimentą ir siūlyti baldus, kurie turi greitesnį pristatymo terminą“, – sakė jis.
Dėl padidėjusios paklausos pradėjo trūkinėti tiekimo grandinės. Dalis žaliavų ar baldų vis dar priklauso nuo Azijos, iš ten atvažiuoja daug komponentų. Visi šie sutrikimai ir išaugino žaliavų kainą, o krizės piku tapo 2020 m. antrasis pusmetis.
Sukeltos kainos laikosi iki šiol. Baldų sektorius pasižymi tam tikru nedideliu sezoniškumu – daugiau jų nuperkama trečią metų ketvirtį. P.Makarevičiaus teigimu, būtent dėl to vasarą situacija ir buvo sudėtingiausia. Bendrovės vadovas sako, kad padėtis šių metų pirmą ketvirtį gerės, bet nemano, kad kainos grįš į buvusį lygį.
„Casa Bella“ vadovas K.Butkus teigia, kad dalis importuotojų iki šiol susiduria su pristatymo kliūtimis. Gamintojai pandemijos metu saugumo sumetimais mažino darbuotojų skaičių, todėl krito ir gamybos apimtys. Dėl šios priežasties kai kurių baldų tiekėjai įspėja apie galimus pristatymo uždelsimus.
Jo vadovaujama įmonė importuoja baldus iš Italijos ir orientuojasi į aukštesnių kainų segmentą. Tačiau K.Butkus teigia, kad net ir daugiau mokėti pasiruošęs pirkėjas nenori išleisti daugiau nei turėtų, todėl paaugusios baldų kainos nedžiugina ir mokių klientų.
Karantino metu išaugo ne tik baldų, bet ir kitų interjero detalių, tokių kaip šviestuvai, kainos.
Pasaulyje siaučia porolono ir konteinerių krizės
Gamintojų lūkesčius viršijusi baldų paklausa sukėlė ir žaliavų trūkumą. Jau keletą mėnesių jaučiamas porolono trūkumas, o jo kainos gerokai viršija prieš krizę buvusius rodiklius. Porolonas minkštuose balduose sudaro nemažą dalį savikainos.
„Lyginant 2020 m. sausį su 2021 m. sausiu, paskutinėmis mano žiniomis, porolono kaina yra pakilusi apie 80 proc. Tai yra gana didelis komponentų kainos kilimas, kuris atsiliepia ir baldų kainoms“, – sakė P.Makarevičius.
Jo teigimu, dėl šios priežasties minkštieji baldai galėjo pabrangti apie 15 proc. Kitos baldų rūšys brango kiek mažiau.
Dar vienas svarbus kliuvinys buvo dėl paklausos išaugusios konteinerių iš Kinijos pervežimo kainos. Nemažai žaliavų ir baldų tradiciškai keliauja iš šios šalies uostų, o konteinerinis pervežimas smarkiai pabrango. Baldai, lyginant su kai kuriomis kitomis prekėmis, yra labai „imlūs“ tūriui, todėl juos transportuoti tapo dar brangiau.
„Daug kas Europoje gabena baldus tiesiog iš Kinijos, bet kilus COVID-19 krizei, tas gabenimas apsunko ir padidėjo konteinerių kaina. Konteinerių gabenimas smarkiai pabrango, keturis penkis kartus. Europiečiai pradėjo ieškoti gamintojų vietinėse rinkose ir taip natūraliai išbalansavo žaliavų tiekimą“, – sakė K.Buividas.
Pašnekovas mano, kad esant dabartinėms sąlygoms gamintojai kainas privalės kelti ir toliau.
„Žaliavų kaina ir toliau kyla, automatiškai pakyla baldų kainos. Jos dar didės. Daug kas dar turi žaliavų iš praeitų metų sandėliuose ir turbūt dabar daug kas bijo daryti pirminį kainų pakėlimą, bet jis neišvengiamas. Manau, kad baldų kainos kils 10–15 proc.“, – prognozavo „Plungės baldų“ vadovas.
Kainas iš tiesų kol kas pakėlė ne visi. „IKEA Lietuva“ skelbia, kad jų baldų kainos liko tame pačiame lygyje, kaip ir praėjusiais metais.
„Mažą IKEA prekių kainą padeda užtikrinti aukštas veiklos efektyvumas, dideli gamybos mastai bei kaštų kontrolė. Be to, IKEA baldai, interjero aksesuarai yra kuriami laikantis penkių esminių principų: maža kaina, geras dizainas, tvarumas, patogumas ir kokybė. Tad jeigu produktas neatitinka mūsų mažos kainos įsipareigojimo, jis tiesiog nepatenka į IKEA lentynas. Mūsų siekis Lietuvos ir kitų šalių rinkose yra užtikrinti žemiausią baldo atitinkamai funkcijai kainą“, – aiškino J.Juodzevičienė.
Internetinė prekyba nuostolių nekompensavo
Uždarius ne maisto ir nebūtinų prekių parduotuves, įsigyti baldų lietuviams tapo sunkiau. Tačiau labiausiai toks pokytis kirto prie tradicinių prekybos būdų pripratusiems pardavėjams.
K. Buividas sakė, kad persiorientuoti į elektroninę prekybą yra sudėtinga. „Plungės baldai“ turi tris salonus sostinėje, vieną Plungėje ir daugybę fizinių pardavimo partnerių. Iki šiol įmonė pardavimų internetu beveik nevykdė, tiesa, pandemijos metu pradėjo ieškoti tokių galimybių. Dabar „Plungės baldai“ iš internetinės prekybos generuoja apie 3–4 proc. savo buvusių pardavimo apimčių.
K. Butkus 15min teigė, kad ir jų segmentui internetinė prekyba nėra išsigelbėjimas. Šios parduotuvės klientai itin laukia fizinių parduotuvių atidarymo, kadangi aukštesnio segmento baldus įsigyjantys pirkėjai retai renkasi pirkimą internetu ar užsisako baldus iš katalogų. Jie dažniau atvyksta į salonus – neretai netgi ne vieni, o su interjero dizaineriu.
Visiškai kitokia situacija baldų pardavėjų UAB „Baldai1“, prekiaujančių tik internetu, stovykloje. COVID-19 krizės metu įmonė gavo daugybę naujų užsakymų – jie ne tik neturėjo uždaryti salonų, tačiau kartais nespėdavo tvarkytis su gausiais užsakymais. Bendrovė veiklą vykdo dar aštuoniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, o jos vadovas Pijus Makarevičius sako, kad panašios tendencijos matomos visur.
„Visos namų baldų kategorijos augo ir tas biudžetas susiformavo todėl, kad santaupos, paprastai skiriamos kelionėms, restoranams, barams ar kitoms paslaugoms, buvo skirtos namų aplinkos gerinimui. Galbūt kažkuriai daliai žmonių pajamos sumažėjo, o baldai nėra pirmo būtinumo prekės. Tačiau mūsų apyvartos 2020 m. augo“, – 15min sakė P.Makarevičius.
Bendrovės vadovas sako, kad karantino metu darbo baldų populiarumo augimas pasijuto truputėlį geriau. Tačiau mažas segmentas ir išliko mažu.
