„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kodėl gamintojams ir importuotojams apsimoka pakuočių atliekas tvarkyti susibūrus į organizaciją?

Dažnam atrodo, kad tinkamas pakuotės kelias link perdirbimo prasideda ją išmetus į tam skirtą konteinerį. Tačiau iš tiesų apie tai, kur atsidurs pakuotė ir kaip ji bus perdirbta, galvoti pradedama jau produkto kūrimo metu. Visoje Europos Sąjungoje už pakuočių sutvarkymą ir perdirbimą atsakingi gamintojai – tai vadinama gamintojo atsakomybės principu, kuris reiškia įsipareigojimą užtikrinti kuo didesnį savo į rinką išleistų pakuočių perdirbimo skaičių.
Komandinis darbas
Komandinis darbas / Shutterstock nuotr.

Vienas iš pamatinių aplinkosaugos principų yra „gamintojo atsakomybės“ principas (angl. EPR – Extended producer responsibility). Gamintojai ir importuotojai, įgyvendindami gamintojo atsakomybę, yra įstatymu įpareigoti tvarkyti išleistų į Lietuvos rinką gaminių pakuotės atliekas.

Gali mokėti taršos mokestį arba jungtis prie pakuotes tvarkančios organizacijos

Verslo įmonės savo prekių pakuočių tvarkymą finansuoja arba mokėdami aplinkos taršos mokestį, arba priklausydami organizacijai, kolektyviai organizuojančiai pakuočių atliekų tvarkymą.

Kai verslas pasirenka prisijungti prie organizacijos ir pakuotes tvarkyti bendrai su kitais, kartu jis gauna galimybę prisidėti prie šalies atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo, konteinerių infrastruktūros vystymo bei visuomenės edukacijos.

Nuo pareigos finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą yra atleidžiamos tik tos įmonės, kurios į vidaus rinką bendrai išleidžia ne daugiau nei pusę tonos pakuočių.

Pirmos ir didžiausios pakuotes sutvarkyti gamintojams padedančios organizacijos „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius teigia, kad pakuočių atliekų tvarkymo tikslus pasiekti lengviausia, kuomet tikslingai dirba visos grandys: gamintojai, atliekų tvarkytojai, savivaldybės ir gyventojai.

Asmeninio arch. nuotr./Kęstutis Pocius
Asmeninio arch. nuotr./Kęstutis Pocius

„Gamintojas gali užtikrinti, kad pakuotė būtų lengvai perdirbama. Mes, kaip gamintojų ir importuotojų atstovai, esame suinteresuoti kuo didesne rūšiavimo infrastruktūros plėtra, todėl dirbame kartu su savivaldybėmis, kad gyventojams būtų užtikrinta galimybė patogiai rūšiuoti – finansuojame naujų konteinerių įrengimą pagal jų nurodytus poreikius. Daug dėmesio skiriame ir tam, kad gyventojai šia infrastruktūra naudotųsi teisingai“, – teigė K. Pocius.

„Žaliojo taško“ rodyklės praneša, kad gamintojas tinkamai tvarko atliekas

Šiandien dažnas pirkėjas jau pasidomi ne tik, kokia yra perkamo produkto sudėtis, tačiau ir kokia yra jį pagaminusios įmonės socialinė atsakomybė, iš kokios žaliavos pagaminta pakuotė. Gal ji – antrą kartą panaudota pasitelkiant antrines žaliavas?

„Žaliasis taškas“ priklauso tarptautiniam „Pro Europe“ tinklui, vienijančiam 31 pakuočių tvarkymo organizacijas visoje Europoje. „Žaliųjų taškų“ organizacijomis visame pasaulyje pasitiki daugiau kaip 170 tūkstančių įmonių.

Taip pat „Žaliojo taško“ („Green Dot“) ženklas simbolizuoja uždarojo ciklo (žiedinę) ekonomiką, kai visos atliekos virsta žaliavomis, taip tausojant aplinką. Jis reiškia, kad gamintojas ar importuotojas yra sumokėjęs už tinkamą šiuo ženklu pažymėtos pakuotės tvarkymą.

Vartotojas, įsigydamas „Žaliuoju tašku“ pažymėtą gaminį, padeda tausoti gamtos išteklius ir saugoti aplinką – jam telieka pasirūpinti, kad panaudota gaminio pakuotė patektų į tinkamą atliekų surinkimo konteinerį. „Žaliojo taško“ ženklą naudoja daugiau kaip 170 tūkstančių pasaulio įmonių, juo paženklinta per 460 mlrd. pakuočių. Organizacijos klientai, prisijungę įgyja teisę naudoti ženklą „Green Dot“ platinamų gaminių pakuotėms žymėti.

Shutterstock nuotr./Siuntinių pakuotės
Shutterstock nuotr./Siuntinių pakuotės

Žiedinė ekonomika ir aplinkosauginės politikos įgyvendinimas

Europos Žaliasis kursas numato ekonomikos perėjimą prie žiedinės – siekiant ambicingo tikslo, jog kada nors jokių naujų žaliavų apskritai nereikėtų naudoti – pakaktų buvusius gaminius perdirbti į naujus. Pakuočių sektoriuje šis virsmas – itin aktualus.

„Žiedinės ekonomikos įgyvendinimas nėra vien politikų ar įgaliotų institucijų atsakomybė. Siekiant žiedinės ekonomikos reikia pokyčių visame gamybos cikle, verslo modeliuose. Verslo atstovams – tai itin aktuali tema, nes akivaizdu, jog ateityje jie privalės ne vien gaminti iš perdirbtų žaliavų – pagal žiedinę strategiją nauji gaminiai turės būti ilgaamžiai, pataisomi, gaminami iš perdirbimui tinkamų medžiagų, tad jau projektavimo stadijoje turi būti numatytos būtent tokios produkto savybės,“ – tęsė K. Pocius. – Norėdami sėkmingai pereiti iš linijinio prie žiedinio ekonomikos modelio, kurio dėka galėtume sumažinti aplinkos taršą, bei naujų galimybių verslui, turime pasiruošti pokyčiams.“

Asmeninio arch. nuotr./Kęstutis Pocius
Asmeninio arch. nuotr./Kęstutis Pocius

Beveik 3000 narių turintis „Žaliasis taškas“ supranta, kad susigaudyti pakuočių tvarkymo džiunglėse ne visuomet lengva, ypač – pradėjus veiklą.

Todėl nariams suteikiami prisijungimai prie informacinės sistemos, didelės apimties duomenų bazės ir inovatyvios platformos, kurioje paprastai ir greitai perduodami duomenys, būtini sklandžiam paslaugų teikimui, o kilus kompleksiškesniems klausimams galima skambinti į kasdien veikiantį skambučių centrą. Taip pat „Žaliojo taško“ ekspertai narių pageidavimu įmonėse nemokamai gali atlikti pakuočių apskaitos auditą.

„Esame lyderiaujanti savo verslo segmento organizacija, vienijame beveik 3 tūkst. gamintojų ir importuotojų, todėl užtarnautą pasitikėjimą nuolat stipriname šiuolaikiniam verslui patogiausiomis paslaugomis ir įrankiais, – kalbėjo K. Pocius. – Asmeninis ryšys su klientu, lankstumas, mobilumas ir greiti atsakymai į kasdienius klausimus yra kritiškai svarbi mūsų veiklos dalis. Informacinių technologijų pritaikymas gamintojų ir importuotojų poreikiams, informacijos teikimas, skambučių centras bei skaitmeninė mokomoji medžiaga mūsų įmonių darbuotojams palengvina darbą“.

„Žaliasis taškas“ organizacijos narius, būsimus klientus ir visuomenės atstovus nuolat konsultuoja pakuočių atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų perdirbimo, aplinkos taršos klausimais. Įvairiomis priemonėmis ir projektais organizacija siekia ne tik skatinti gyventojus rūšiuoti, tačiau ir didinti ekologinį sąmoningumą, ugdyti tvarius kasdienius įpročius, kuriais tausotume savo sveikatą ir aplinką.

Shutterstock nuotr./Darbas biure
Shutterstock nuotr./Darbas biure

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs