Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas dr. A.Bartkus Seimo užsakymu atliko naujai siūlomų mokesčių analizę, kurioje iš esmės sutaršoma mokesčio idėja.
A.Bartkus pirmadienį lankėsi ir 15min studijoje.
Analizei – savaitė
Mokslininkas teigia neturėjęs daug laiko mokesčių analizei – trijų mokesčių poveikiui išaiškinti turėjo tik vieną savaitę.
A.Bartkus atliko įvairius skaičiavimus – kaip paveiktų įmones su mažesniu ar didesniu antkainiu, kaip tai paveiktų pačias kainas. „Tai savotiškas streso testas, nors tą turėtų daryti Finansų ministerija, kuri turėtų paanalizuoti visas hipotetines situacijas, visų rūšių įmones“, – pasakojo jis.
Tyrime teigiama, kad įvedus apyvartos mokestį tinklams kainos augtų 1.01 proc., tačiau tai labiau hipotetinis skaičiavimas, nes įtaka skirtingiems prekybos tinklams bus skirtinga, įspėja A.Bartkus.
Mokesčio iniciatorius T.Tomilinas: svarbu pradėti diskusiją
15min studijoje vykusiame pokalbyje dalyvavęs „valstietis“ Seimo narys Tomas Tomilinas sako, kad politikai tik iškėlė diskusiją – ar prekybininkai pakankamai solidariai prisideda prie valstybės gerovės, ir Finansų ministerijai ši diskusija pavirto į realius skaičiavimus. „Mane nustebino, kad diskusiją Finansų ministerija įtraukė į biudžeto projektą“, – sakė jis.
15min primena, kad T.Tomilinas buvo vienas iš naujo prekybos tinklų mokesčio iniciatorių, jis Seime kartu su kolegomis registravo atitinkamą įstatymo pataisą.
Tačiau A.Bartkus siūlo pažiūrėti giliau ir paskaičiuoti, kaip toks mokestis kirs prekybininkams, nuo kurių ir priklauso galutinės kainos.
Skirtingi pelnai ir apyvartos
„Verslo žinių“ duomenimis, „Norfos“ mažmenos pajamos 2018 m. sudarė 469,14 mln. eurų. Jeigu apyvartos mokestis būtų įdiegtas jau 2018 m., „Norfos“ mažmena būtų sumokėjusi 4,45 mln. eurų apyvartos mokesčio, kuris būtų sudaręs 69,38 proc. įmonės grynojo pelno, teigiama analizėje, į kurią Seimas žada atsižvelgti.
Lyginant kitų tinklų 2018 m. priskaičiuotus apyvartos mokesčius ir faktinius tų metų pelnus, gausime, kad „Maximai“ apyvartos mokestis sudarytų 15,16 proc., „Iki“ tinklui – 28,15 proc., „Lidl“ – 69,38 proc. pelno, o „Rimi“ 2018 m. turėjo ne pelną, o nuostolį.
Pelningiausias iš tinklų yra „Maxima“ su 6,5 proc. pelningumo rodikliu, sako A.Bartkus, tačiau rinkoje yra didelė konkurencija. Analizė rodo, kad jeigu būtų įvestas mokestis, apie 70 proc. „Norfos“ grynojo pelno sudarytų naujas mokestis. „Taigi toks mokestis užkluptų tą tinklą, kuris, ko gero, pasižymi žemiausiomis kainomis“, – dėstė mokslininkas. Tokiu atveju tinklas esą būtų priverstas kelti kainas.
A.Bartkus: „Norfai“ – didžiausias krūvis
„Toks mokestis taps didele kliūtimi besivejantiems tinklams konkuruoti su lyderiu. Tam, kad išsaugotų kaip įmanoma mažiau sumažėjusius pelnus, „Norfa“ bus verčiama didinti kainas labiausiai iš visų parduotuvių“, – konstatuoja A.Bartkus.
T.Tomilinas sakė, kad diskusija apie šį mokestį gali būti nukelta ir kitiems metams. „Nėra galutinio sprendimo, ir šis klausimas gali nusitęsti“, – 15min studijoje sakė jis, neatmesdamas varianto, kad mokestis sausio 1-ąją gali dar neįsigalioti.
„Reikia imti pertrauką, šis įstatymas (prekybos mokesčio, – red. past.) neturėtų būti svarstomas, kol nėra Europos Komisijos išvados dėl šio projekto, taip pat mokestis gali būti įvertintas kaip iškreipiantis rinką, kitus dalykus, yra įvairių kitų rizikų“, – posėdžio metu sakė BFK pirmininkas Valius Ąžuolas. „Pertrauka gali būti labai labai ilga“, – pridūrė komiteto pirmininkas.
Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sakė, kad „prekybos tinklai išnaikino smulkųjį verslą, nors 70 proc. mokesčių sumoka mažieji verslai“, ypač regionuose situacija sudėtinga. „Prekybos tinklai turi solidarizuotis“, – sako ji, kuri nemano, kad perdirbėjai pakels kainas įvedus mokestį.
Tačiau A.Bartkus sako, kad ir koks būtų mokestis, jis visada turės neigiamą bruožą – didinti apyvartas nepadidinus kainų neapsimokės, nes neš tik nuostolius. Todėl, anot jo, sunku būtų patikėti, kad prekybos tinklai imsis dirbti nuostolingai.
Seimo užsakytoje analizėje teigiama, kad žemų kainų prekybos tinklams neapsimokės parduoti daugiau prekių, nes kitu atveju esą parduos nuostolingai. „Taigi sukuriame didesnį spaudimą didinti kainas, ir galutinis rezultatas bus ne toks, kokio norime“, – pastebėjo VU mokslininkas.
Atbaidys naujus tinklus?
Seimo narys T.Tomilinas sako, kad reikia diskutuoti apie progresinį pelno mokestį – daugiau uždirbantys prekybos tinklai galėtų mokėti daugiau.
VU mokslininkas įspėja, kad įvedus mokestį apie naujus prekybos tinklus galime tik pasvajoti. Jis pateikė pavyzdį – žemų kainų tinklas „Aldi“ tikrai neateis į Lietuvą, jei čia galios apyvartos mokestis.
„Jei norime, kad konkurencija dar paaštrėtų, mums reikia dar vienos tokios įmonės kaip „Lidl“. Pavyzdžiui, „Aldi“. Bet naujas mokestis užkirstų kelią tokio prekybos tinklo atėjimui“, – sako A.Bartkus.
Valdančiųjų siekis įvesti naujus mokesčius, anot jo, glūdi vaiko piniguose, tačiau tam, kad šalis sugebėtų indeksuoti šias išmokas, reiktų, kad ir darbo užmokestis augtų panašiu greičiu, o taip nėra.