Pavargusi nuo nesibaigiančios konkurencijos elitinės bankininkystės sektoriuje ir privataus kapitalo įmonėse, moteris ryžosi steigti savo verslą ir imtis asmeninės atsakomybės už savo sėkmę. „Vos pradėjusi, apskritai džiaugiausi, kad turiu darbą“, – sakė Niujorke (JAV) veikiančios įmonės „Wild and Woolly“ steigėja N.Cheng. Moters valdoma įmonė užsiima mobiliųjų telefonų dėklų ir auskarų prekyba. Pasak verslininkės, jai buvo būtina turėti visišką laisvę ieškant naujų galimybių.
N.Cheng nenorėjo pasitraukti iš mados pramonės, tik nusprendė iš samdomos darbuotojos tapti vadovaujančia. Iš pradžių, kaip ji pati sako, mintis apie darbo keitimą ją smarkiai slėgė, tačiau, išsikėlusi sau tikslą išbandyti įvairias sritis ir pagaliau atsirinkti, kas patinka, o kas – ne, ji pamažu, bet užtikrintai apsisprendė.
Karjeros laiptai – atgyvena?
Vyrauja įsitikinimas, kad kopimo karjeros laiptais laikai jau praeityje, rašo straipsnio autorė A.Dizik. Vietoj karjeros laiptų dabar dažnai vartojama sąvoka „karjeros tinklas“ arba „karjeros žemėlapis“ (angl. career lattice) – tai profesinis kelias, kuriuo einant galutinio tikslo link svarbu ne tiek orientuotis į priekį ir siekti paaukštinimo, kiek dairytis į šonus ir judėti horizontaliajame lygmenyje.
Daugeliui vis dar sunku atsirinkti tinkamiausias iš begalės galimybių, atsiveriančių žengiant šiuo mažiau įprastu, ne kalnų, o lygumų karjeros keliu.
Darbuotojai palaipsniui „pereina į tinklą [arba] labirintą – nebėra laiptų, kuriais reikėtų kopti“, sako su daugiatautėmis įmonėmis dirbančios konsultavimo paslaugų bendrovės „Coreaxis“ (JAV) vyriausioji talento ugdymo strategė Katy Tynan. Pasak jos, daugeliui toks variantas yra neabejotinai labiau priimtinas, nes, „kopdami karjeros laiptais, visi priversti taikytis į tą pačią poziciją viršuje, o tai automatiškai nulemia kažkieno nesėkmę“.
Remiantis banko „Barclays“ 2016 m. paskelbtu pranešimu, tikėtina, kad tūkstantmečio kartos atstovai, siekdami karjeros, labiau dairysis į šonus, o ne į priekį. Nustatyta, kad 24 proc. darbuotojų iki 34 metų amžiaus jau yra dirbę keturiose srityse, o štai 59 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių per visą gyvenimą tėra dirbę vidutiniškai tik trijose srityse. Jei dabartiniai karjeros įpročiai pernelyg nesikeis, šių dienų jaunimas turės septynis kartus įvairesnės darbo patirties nei jų tėvai, rašoma straipsnyje.
Profesinė patirtis – nebe prioritetas
Kad gebėtų naršyti karjeros tinkle, jaunuoliai turės ypač daug dėmesio skirti savo socialinių emocinių įgūdžių lavinimui bent keliose srityse, teigia „Barclays“ rinkodaros specialistė Tracy Williamson. Pasak jos, šiais laikais profesinė patirtis jau nebėra tai, į ką kreipiama daugiausia dėmesio. Kur kas svarbiau, kad darbuotojas būtų pajėgus prisitaikyti prie pokyčių darbo vietoje, komunikuoti įvairių tipų platformose ir prireikus spręsti problemas. Vienos konkrečios srities įgūdžiai dažnai jau nebėra prioritetas, priduria specialistė.
Atlikti išmintingą ir strategiškai taiklų posūkį karjeros tinkle – ne mažesnė garbė negu būti paaukštintam įprasta tvarka. Iš esmės skiriasi tik tai, kad, norint tobulėti, nereikia metų metus laukti, kol kažkieno vieta liks laisva ir atsiras galimybė siekti paaukštinimo, apibendrina straipsnio autorė.
Kita vertus, nors, atrodytų, toks būdas daryti karjerą užtikrina daugiau pasirinkimo laisvės, tačiau įtampa dėl būtinybės nuolat priiminėti sprendimus gerokai išvargina. Pasak ekspertų, pastoviai taikantis prie naujovių, kurios yra neišvengiamos judant horizontaliajame lygmenyje, išeikvojama daugiau energijos, nei einant įprastu keliu.
K.Tynan teigimu, per pastarąjį dešimtmetį gerokai padaugėjo galimybių karjeros kelyje judėti horizontaliai. Tačiau kartu padaugėjo ir painiavos. Šiais laikais, kai nemažai specialistų pasirenka būti laisvai samdomais darbuotojais ir pagreitį įgauna vadinamoji trumpų projektų ekonomika (angl. gig economy), formuojasi nauja karjeros samprata – dabar profesinė sėkmė anaiptol nebėra įkopimo į viršūnę sinonimas.
Kaip nepasiklysti pasirinkimų gausoje
„Galvoti apie visus įmanomus pasirinkimus iš tiesų darosi sunku“, – sako Viskonsino-Madisono universiteto (JAV) verslo mokyklos dėstytojas Evanas Polmanas. Pasak jo, nuolatinis blaškymasis gali trukdyti plėsti akiratį, o tai, savo ruožtu, gali apriboti darbuotojo galimybes siekti tolesnės profesinės pažangos.
Tad ką daryti žmogui, kuris jaučiasi pasimetęs galimybių gausoje ir kurį ši galimybių jūra ne džiugina, o vargina? Kaip jam nesuklysti žengiant esminį strateginį žingsnį, jei pasirinkimas nebėra toks savaime suprantamas, kaip būdavo anksčiau?
Pirmiausia, pasak K.Tynan, vertėtų nusistatyti sau ribas. Savo klientams, mėginantiems apsibrėžti savo karjeros kryptį, ji pataria neuždavinėti sau tokių abstrakčių klausimų kaip „kuo gi aš noriu būti?“. Darbuotojams ji pataria būti ryžtingesniems ir verčiau pagalvoti, kokius įgūdžius jie norėtų ištobulinti. Apmąsčius tai, jiems derėtų visą dėmesį skirti atitinkamoms užduotims ir sunkumams, su kuriais susiduriama jas atliekant. „Kai kurie žmonės nesijaučia visaverčiai vien dėl to, kad pernelyg mažai stebi patys save“, – tikina ji.
Užuot analizavę karjeros galimybes kas savaitę, darbuotojai turėtų užsibrėžti konkrečius ir aiškius tikslus kasmet, o bendresnio pobūdžio tikslus – dvejiems ar trejiems metams į priekį, sako žmogiškųjų išteklių konsultantė iš Filadelfijos (JAV) Tonushree Mondal. Pasak jos, mažiau galvodamas apie plataus užmojo asmeninius siekius, žmogus mažiau analizuos ir beribę pasirinkimų įvairovę. Specialistė užtikrina, kad, susikūrus ilgalaikį karjeros planą, įgyvendinti trumpalaikius tikslus bus gerokai lengviau.