Kiek gi moka savo žmonėms Lietuvos verslo gigantai?
Pelningiausia Lietuvoje praėjusių metų bendrovė („Thermo Fisher Scientific Baltics“) už metus sumokėjo per 20 mln. eurų pelno mokesčio, o vidutinis atlyginimas sausį bendrovėje sudarė 1675 eurus.
„Swedbank“ sumokėjo 13,4 mln. eurų pelno mokesčio, o darbuotojams iki mokesčių davė po 1,76 tūkst. eurų.
„Maxima“ sumokėjo per 12 mln. eurų pelno mokesčio, o jos darbuotojai vidutiniškai gavo po 519 eurų, neatskaičius mokesčių.
„Sicor Biotech“ į biudžetą davė 11,8 mln. eurų, o darbuotojams – po 1664 eurus.
Šiaulių bankas nuo pelno atseikėjo 8 mln. eurų, darbuotojams – 1,8 tūkst. eurų, ESO sumokėjo 6,8 mln. eurų, o vidutinis atlyginimas įmonėje – tūkstantis eurų.
Akivaizdu, kad pelningiausios įmonės nebūtinai yra dosniausius atlyginimus darbuotojams dalijančios bendrovės.
15min su įmonių atstovais ir analitikais aiškinosi, kodėl taip yra.
Kasininkus lengva pakeisti
Laura Galdikienė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė, visų pirma pabrėžė, kad absoliutūs pelno rodikliai labai mažai pasako apie įmonės finansinę sveikatą. Tai reiškia, kad daugiausia eurais uždirbusi įmonė nebūtinai yra ta, kuriai geriausiai sekasi.
„Įmonė gali būti labai didelė ir dėl to mokėti didelį pelno mokestį, tačiau pelno marža gali būti labai maža. Tokia situacija ir yra, pavyzdžiui, statybų ar prekybos sektoriuje. Įmonės yra didelės, jos sumoka daug pelno mokesčio, bet pati pelno marža yra maža“, – aiškino ji.
Nepaisant to, ji pripažino, kad darbdaviai, ypač Lietuvoje, nėra linkę dalintis pelnu su darbuotojais, ypač tuo atveju, kai darbuotojas neturi aukštos kvalifikacijos ir yra lengvai pakeičiamas.
Pagrindinis rodiklis yra produktyvumas, kurį demonstruoja darbuotojas, ir tas sektorius. Biotechnologių sektorius pasižymi didžiausiu produktyvumu. Tai reiškia, kad vienas darbuotojas sukuria didesnę vertę, ten ir atlyginimai yra linkę būti gerokai didesni nei, pavyzdžiui, mažmeninėje prekyboje, kur vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė yra žymiai mažesnė.
Tai yra ir kultūros dalykas. Užsienio įmonės yra labiau linkusios dalintis su savo darbuotojais, – pabrėžė L.Galdikienė.
„Žemesnės kvalifikacijos darbuotojų pasiūla yra ganėtinai didelė. Įmonė nėra linkusi mokėti daugiau, jeigu tas darbas nėra daug vertas, ir nesunku rasti kitą darbuotoją į jo vietą. Pakeisti kasininką, matyt, yra gana greita, ir įmonės nėra linkusios mokėti net premijų, nes jos tokiu būdu mažina savo pelną. Turime didžiulį aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumą, o tai toliau didina jų darbo užmokestį“, – aiškino L.Galdikienė.
Be to, kitas svarbus veiksnys yra ir bendras šalies produktyvumas. Nėra daug įmonių, dirbančių su biotechnologijomis, lazeriais ar kitais aukštos pridėtinės vertės produktais. Tai reiškia, kad nėra ir daug didelį atlyginimą uždirbančių žmonių, kurie galėtų leisti pinigus ir taip netiesiogiai didinti atlyginimą ir mažiau kvalifikuotiems žmonėms.
„Tai yra ir kultūros dalykas. Užsienio įmonės yra labiau linkusios dalintis su savo darbuotojais“, – pabrėžė L.Galdikienė. Kai kurios papildomos premijos, tikino ji, gali paprasčiausiai neatsispindėti darbo užmokesčio statistikoje.
„Maxima“: algos nedidelės, bet yra priedai
15min paklausė ir kelių įmonių, kuo remdamosi jos nustato darbo užmokestį, ar įtakos jam turi pelningumo rodikliai.
„Maxima“ savo pelno rodiklio už praėjusius metus dar neskelbė, bet, vertinant, kad sumokėjo apie 12 mln. eurų pelno mokesčio, turėjo gauti apie 80 mln. eurų pelno. Įmonėje dirba per 15 tūkst. žmonių. Teoriškai, net jeigu visą po pelno mokesčio likusį pelną išdalintų tiems darbuotojams, kiekvienas jų gautų tik kiek daugiau nei 4 tūkst. eurų.
Daugiausia „Maximoje“ dirba ne aukštos kvalifikacijos darbuotojai – kasininkai, sandėlio darbuotojai ir pan.
„Nustatydami darbuotojų atlyginimus, atsižvelgiame į objektyvias sąlygas darbo rinkoje, įskaitant ir regioninę atlygio rinką, užmokesčio rinkos tyrimų duomenis, kitus faktorius“, – 15min sakė „Maximos“ Personalo departamento direktorė Margarita Plešakienė.
Ji tikino, kad parduotuvėse egzistuoja motyvacinė sistema: „Už greitą, sklandų bei malonų klientų aptarnavimą, priklausomai nuo pasiektų rezultatų, standartinių ir savitarnos kasų darbuotojai turi galimybę gauti ir dar vieną papildomą atlygį.“
Nuo tada, kai praėjusių metų balandį startavo motyvacinė sistema, iškeltus tikslus pasiekę, darbštūs „Maximos“ darbuotojai jau uždirbo 1,74 mln. eurų priedų, įskaitant darbuotojo ir darbdavio mokesčius.
Atlyginimai darbuotojams nustatomi remiantis konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atliekamo atlyginimų rinkos tyrimo duomenimis.
„Tyrimu nustatoma rinkos mediana, t.y. vidutinis darbuotojo atlyginimas tam tikroje rinkoje, todėl visada pasitikriname, ar mūsų mokami atlyginimai atitinka bendrą rinkos tendenciją ir atlyginimų rinkos situaciją regionuose. Kiti svarbūs faktoriai, į kuriuos atsižvelgiame nustatydami darbuotojų atlyginimus – darbuotojų kvalifikacija, darbo krūvis, motyvacija, užimamos pareigos, turima patirtis, bet svarbiausia – pasiekiami rezultatai“, – pabrėžė ji.
2017 m. darbo užmokestis „Maximos“ darbuotojams vidutiniškai augo 6,2 proc. Parduotuvių darbuotojams – 6,2 proc., administracijos – 6,5 proc., logistikos – 7,7 proc.
Ji taip pat pabrėžė, kad kai kuriems darbuotojams skiriamos stipendijos, visi gauna nemokamus pietus.
SEB atlyginimą susiejo su banko akcijos verte
„SEB įmonėse Lietuvoje visos darbuotojų pareigybės yra įvertintos ir sugrupuotos į vadinamuosius HAY lygius ir darbuotojų kategorijas pagal tarptautinę HAY GROUP metodiką: tai darant įvertinama kiekvienai pareigybei reikalinga kompetencija, žinios, atsakomybė, įtaka veiklos rezultatams ir daug kitų aspektų. Žinoma, įtakos atlygio nustatymui turi ir bendra atlygio situacija rinkoje“, – 15min dėstė Ugnius Vipartas, SEB banko Personalo departamento direktorius.
Jis pasakojo, kad darbuotojų atlyginimą sudaro dvi dalys – pareiginė ir kintama.
„Ji yra susieta su SEB akcijos verte – tai SEB grupės pelno paskirstymo programa, kuri skirta visiems grupės darbuotojams ir yra susieta su SEB tarptautinės grupės pelnu ir kitais jos veiklos rodikliais, pavyzdžiui, klientų pasitenkinimo rodikliais“, – aiškino U.Vipartas.
Jis pasakojo, kad visiems darbuotojams yra papildomai kaupiama pensija III pakopos pensijų fonde, bent tris mėnesius išdirbusiems darbuotojams tenka papildomas sveikatos draudimas, o ilgamečiai darbuotojai gauna papildomą savaitę atostogų.
Analitikė: verslas siekia pelno ne dėl to, kad galėtų pakelti algas
„Reikėtų nepamiršti, kad pelnas pirmiausiai yra grąža iš investicijų – kiekvienas pradedantis į verslą, nesvarbu, mažą ar didelį, investuoja savo ar skolintas lėšas, tikėdamasis finansinės grąžos. Natūralu, kad verslas siekia gauti pelno, kuris ne tik leistų išmokėti atlyginimus darbuotojams, bet ir atpirktų prisiimtą riziką bei sugeneruotų lėšų ateities investicijoms“, – 15min sakė personalo atrankos įmonės „Manpower Lit“ direktorė Božena Petikonis-Šabanienė.
Natūralu, kad verslas siekia gauti pelno, kuris ne tik leistų išmokėti atlyginimus darbuotojams, bet ir atpirktų prisiimtą riziką bei sugeneruotų lėšų ateities investicijoms, – 15min sakė personalo atrankos įmonės „Manpower Lit“ direktorė Božena Petikonis-Šabanienė.
Pasak jos, pelningumas priklauso nuo daugelio faktorių: industrijos, naudojamų technologijų, brandos, išorės investicijų ir daugelio kitų.
„Paimkime paprastą pavyzdį – dviejų IT specialistų įmonė gali sugeneruoti per mėnesį daug daugiau pelno negu stacionari parduotuvė, perparduodanti kojines.
Pirmuoju atveju yra sukuriamas intelektualinis produktas, kuriam šiuo metu rinkoje yra didelė paklausa, o atitinkamai ir aukšta kaina. Antruoju atveju verslas turi daug investuoti į patalpas, pardavėjų atlyginimus, mokesčius, pirkti prekes, kuriomis vėliau prekiaus, o sukuriama vertė yra nedidelė. Kuo mažesnė kitų kaštų našta verslui, tuo didesnius atlyginimus jis gali mokėti gaudamas tą patį pelną“, – aiškino bendrovės vadovė.
Pasak jos, tą matome ir statistikoje – bankų atlyginimų vidurkiai yra aukštesni nei mažmeninės prekybos įmonių, nes jų produktų nereikia pirkti, gabenti, sandėliuoti. Kitas aspektas yra darbuotojų skaičius įmonėje ir jų atliekamos funkcijos.
„Matome, kad aukščiausius atlyginimus moka unikalius produktus siūlančios kompanijos, kuriose dirba iki tūkstančio darbuotojų. Antroji grupė su vidutiniais atlyginimais yra įmonės, įdarbinančios daugiau kaip tūkstantį darbuotojų ir teikiančios paslaugas Lietuvos rinkai.
Tuo tarpu mažiausi atlyginimai yra ten, kur įdarbinami tūkstančiai žmonių ir visas verslas yra orientuotas į galutinį vartotoją, gyvenantį Lietuvoje. Panašu, kad galima daryti išvadą, jog dalinant tą patį pelną tarp didesnio skaičiaus žmonių, kiekvienas gauna mažiau. Pabaigai dar noriu atkreipti dėmesį, kad darbo užmokestis labai dažnai priklauso nuo to, ar įmonės produktas yra nukreiptas į Lietuvos ar užsienio rinką. Tie, kas parduoda kitoms šalims, neretai ir dėl darbuotojų konkuruoja su kitomis šalimis“, – aiškino analitikė.
