Viktorija Užusienė, duomenų sprendimų bendrovės „Exacaster“ darbuotoja, yra duomenų inžinierė.
Nors tai dar gana nauja ir daugeliui nežinoma profesija, duomenų inžinieriai vadinami reikalingiausia XXI amžiaus profesija. Tai yra profesija, kur darbdaviai išskėstomis rankomis laukia visų specialistų ir kuri žada itin geras karjeros galimybes bei puikius atlyginimus jau startinėse pozicijose, rašoma pranešime spaudai.
Paklausus, ką duomenų inžinieriai daro darbe kiekvieną dieną, Viktorija atsako paprastai. „Mano darbas yra užtikrinti, kad kliento duomenys, kurių yra didžiuliai kiekiai, būtų greitai, tiksliai ir saugiai paimti ir tvarkingai sudėti į duomenų sandėlius. O jau po to iš tų duomenų galima daryti analizes ir visa kita, ką sugalvojama”, – sako ji.
Duomenų svarba ypač išaugo per COVID-19 pandemiją ir prognozuojama, kad popandeminiame pasaulyje jų reikšmė tik didės. Tačiau nepaisant to, rinkoje šių specialistų itin trūksta, o stojantieji į universitetus ir toliau prioritetą teikia socialiniams mokslams.
Dar didesnė retenybė Lietuvos rinkoje – duomenų inžinierė moteris. Panašu, kad jų apskritai tėra vienetai, nors kaip sako duomenų inžiniere dirbanti Viktorija, tai tikrai nėra kažkoks „vyriškas“ darbas.
Merginų ir moterų duomenų inžinierių galėtų ir turėtų būti gerokai daugiau, tačiau pagrindinė kliūtis, Viktorijos nuomone, vis dar yra stereotipai.
„Moterys vis dar gerokai rečiau renkasi IT studijas, nes mus tebeveikia susiformavęs požiūris, kad tai yra sudėtingos, „vyriškos“ specialybės, nors tai visiškai nėra tiesa. Dažnai stereotipų įtaka pasireiškia dar šeimoje, kur nuo mažens yra formuojama, kokie darbai dera mergaitei ir kokie – ne. Todėl man labai pasisekė, kad mano šeimoje nebuvo tokio požiūrio, nebuvo vyriškų ar moteriškų darbų. Šeimoje augome trys seserys, mūsų vaikystė buvo labai atvira ir niekada negirdėjome tokio dalyko, kad tu ko nors negali, tau tai nepridera tik dėl to, kad esi mergaitė“, – pasakojo Viktorija.
Ji priduria, jog tokį požiūrį nuo mažumės jai ir seserims formavo ir jų močiutės.
„Turėjau dvi stiprias močiutes, kurios darė viską, ką reikia, neskirstydamos darbų, nes seneliai labai anksti iškeliavo. Moters vaidmuo buvo šeimos vaidmuo. Tai buvo pagrindai, padėti dar vaikystėje, padėję suprasti, kad nereikia suvaržyti savęs kažkokiomis apribotomis galimybėmis”, – kalbėjo Viktorija.
Pataria atsikratyti išankstinių baimių: jos dažniausiai nepagrįstos
Paklausta, kaip pasirinko profesiją, Viktorija sako, jog kaip ir daugelis, ji ne iš karto suprato, ką nori studijuoti ir veikti gyvenime. Ji svarstė daugybę įvairių variantų, pvz., rimtai galvojo ir apie anglų kalbos studijas, kol galiausiai pasirinko studijuoti finansų ir draudimo matematiką Vilniaus universitete.
Tad mokslai, kuriuos pasirinko, nebuvo grynos IT studijos, nors studijų metu buvo suteikti programavimo, duomenų bazių pagrindai. Nepaisant to, tai nesutrukdė Viktorijai atrasti save duomenų inžinerijoje – informacinių technologijų profesijoje, kuri šiandien yra graibstyte graibstoma darbdavių.
„Suprasti, ką noriu daryti, man labai padėjo tai, kad studijuodama nutariau nedirbti pavienių studentams įprastų darbų, o užuot tai dariusi, ėjau atlikti praktikos vis kitoje man įdomioje srityje. Taip pasimatavau darbą banke, vėliau – startuolių akseleratoriuje, bet pamačiau, kad tai yra ne man. Ieškojau toliau, ir būdama trečiame kurse sužinojau, kad „Barclays“ technologijų centras Vilniuje ieško praktikantų savo technologijų akademijai. Iš tikro tada nelabai supratau, kokios užduotys ten laukia, bet nuėjau, sudalyvavau ir praėjau atranką. Tada pamačiau, kad tai man yra įdomu, gilinausi toliau ir netrukus gavau darbo pasiūlymą“, – savo karjeros IT srityje pradžią prisimena V. Užusienė.
Pradėjusi nuo palaikymo specialistės pareigų, Viktorija įgijo svarbius pagrindus apie duomenų inžineriją, o kiek vėliau pradėjo dirbti su didžiaisiais duomenimis.
Tokia buvo pradžia, o praėjus keletui metų po sėkmingo starto Viktorija sulaukė pasiūlymo išmėginti save duomenų inžinierės pozicijoje įmonėje „Exacaster“.
Viktorija ir pridūrė, kad norint tapti duomenų inžinieriumi ypač svarbūs yra du dalykai: turėti programavimo pagrindus ir supratimą apie duomenų bazes ir jų valdymą.
„Na, o visų svarbiausia – dirbti su duomenimis turi būti įdomu. Duomenų kiekiai yra didžiuliai ir vis auga, senieji jų apdorojimo metodai nebetinka, reikia taikyti naujas technologijas. Man visa tai yra labai įdomu: sugalvoti, kaip duomenis perkelti iš vienos vietos į kitą, kaip tai padaryti greitai ir optimizuotai”, – pasakojo duomenų inžinierė Viktorija, „Exacaster“ dirbanti su Pietų Amerikos telekomunikacijų sektoriaus įmonėmis.
Apie IT sritį galvojančias, bet į ją žengti nedrįstančias merginas ir moteris Viktorija ragina atsikratyti išankstinių baimių, kurios dažniausiai yra nepagrįstos. „Technologijų sritis nėra kažkuo išskirtinė, tai yra tokie pat darbai, kaip ir visi kiti. Be to, IT pasaulyje yra tiek daug visko, kad kiekviena čia gali rasti tai, kas patiktų. Reikia tik imti ir bandyti“, – kalbėjo ji.
Kol kas nėra nė vienos IT specialybės, kur moterų būtų daugiau negu vyrų
Kaip teigia tiesioginės darbuotojų paieškos įmonės „jobRely“ vadovė Indrė Kaikarė, moterys sudaro maždaug 20 proc. nuo Lietuvos darbo rinkoje esančių duomenų inžinierių – specialistų, kurie šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje turi itin didelę paklausą.
Moterų vis dar gerokai mažiau ir kitose IT specialybėse, nors ir pastebima, kad lyčių įvairovė pamažu didėja.
„Kalbant apie IT darbo rinką, šiuo metu daugiausiai moterų yra tarp testuotojų – daugiau nei 40 proc. nuo visų darbuotojų. Antroje vietoje pagal populiarumą – duomenų analitiko pozicija, kur moterys sudaro kiek daugiau nei 30 proc. darbuotojų. Tačiau ieškant patyrusių „Front-end” ar „Back-end” inžinierių, moterų randame kur kas mažiau – tik iki 10 proc. Ir deja, bet kol kas nėra nė vienos IT specialybės, kur moterų būtų daugiau negu vyrų”, – kaip pasiskirsto darbuotojai IT srityje pagal lytį, apžvelgė I.Kaikarė.
Vis dėlto tendencijos, pasak I.Kaikarės, yra tikrai teigiamos – moterų IT srityje daugėja. Pasak pašnekovės, prie to itin prisideda vis augantis srautas iš IT akademijų, kurių abiturientus noriai įdarbina įmonės ir džiaugiasi, jog šių darbuotojų motyvacija dažnai yra net didesnė nei tų, kurie informatikos sritį pasirinko universitete.
„Pandemija vis daugiau verslų skatina skaitmenizuotis ir tai dar labiau augina IT specialistų trūkumą. IT kompanijos dėl darbuotojų konkuruoja vis labiau – galima teigti, kad šiuo metu ne darbdaviai renkasi darbuotojus, o atvirkščiai: darbuotojai renkasi darbdavius ir diktuoja sąlygas tiek atlyginimo, tiek darbo sąlygų prasme. Tai irgi sukuria papildomų paskatų moterims rinktis IT sritį”, – įsitikinusi „jobRely“ vadovė.
Į IT specialistes persikvalifikuoja motinystės atostogų metu
„Vilnius Coding School“ karjeros centro vadovė Sima Kučinskaitė pastebi, kad moterų, norinčių mokytis IT profesijų ar persikvalifikuoti į šią sritį iš kitų specialybių, tikrai daugėja. Šiuo metu tarp šios mokyklos studentų vyrai ir moterys sudaro atitinkamai 55 proc. ir 45 proc. Daugiausiai moterų renkasi testavimo, duomenų analitikos ir internetinių svetainių dizaino kryptis.
Dar viena tendencija – neretai moterys nutaria persikvalifikuoti į IT specialistes būdamos motinystės atostogose. „Tokiu atveju visada stengiamės padrąsinti moteris nebijoti pokyčių, be to, po mokymų net ir porą metų atitrūkus nuo darbo rinkos, padedame ir darbo naujoje srityje paieškose“, – sakė S.Kučinskaitė.
Beje, pastebima, kad karjeros keisti nebijo moterys, dirbančios įvairiausiose srityse: sulaukiama norinčiųjų išmokti dirbti IT net ir iš tokių sričių, kaip medicina ar aviacija, kreipiasi ir einančios vadovaujamas pareigas įmonėse ar mokslo darbuotojos.
„Moterys dažnai aukoja savo nuoseklią karjerą išeidamos motinystės atostogų, bet kartu pastebime, kad šioks toks pasidalinimas jau matomas ir dabartinėje aplinkoje. Mūsų karjeros centre jau konsultavome ir iš tėvystės atostogų grįžtančius vyrus. Toks subalansuotas pasidalinimas šeimoje leidžia abiems tėvams daryti karjerą ir siekti užsibrėžtų tikslų”, – pridūrė „Vilnius Coding School“ atstovė S.Kučinskaitė.
