Lietuvoje veikiančių tiekėjų siūlomos elektros kainos drastiškai nesiskiria, kadangi daug laisvės paveikti galutinę kainodarą jie neturi. Tačiau apie 700 tūkst. vartotojų šiais metais sulaukė pasirinkimo naujovės, kuri galėtų leisti sutaupyti ilguoju laikotarpiu. Jie gali rinktis tiekėjų siūlomus standartinius įkainius fiksuotam terminui arba už elektrą kiekvieną mėnesį mokėti „Nordpool“ biržos kaina, pridedant mokestį tiekėjui.
Pasirinkimo dilemą dar labiau paaštrino pastaruoju metu rekordiškai paaugusios elektros kainos – užsisakius fiksuotą planą esamais įkainiais, ilguoju laikotarpiu atsiranda rizika už elektrą permokėti. Kita vertus, niekas negali tvirtai pasakyti, ar elektros kainų kritimas įvyks greitu metu.
Įtarimų akylesniems vartotojams kelia ir dar vienas naujosios tvarkos aspektas – dalies elektros tiekėjų taikomos nuolaidos pasirašant fiksuotas sutartis.
Nors iš pirmo žvilgsnio nuolaidos atrodo kaip papildoma galimybė sutaupyti, tačiau anksčiau laiko nutraukiant sutartį suteiktas nuolaidas tenka grąžinti. Taip iš esmės sumokamas jos atsisakymo mokestis, o kompensuotinų nuolaidų vertė gali siekti dešimtis eurų.
15min kalbinti ekspertai pasidalijo įžvalgomis, kuris elektros tiekimo planas vartotojams galėtų būti naudingesnis ir į ką atkreipti dėmesį pasirašant sutartis.
Elektros kainos mažėjimas galimas nebent po pusmečio
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas atkreipė dėmesį, kad antrasis elektros rinkos liberalizacijos etapas vartotojus pasiekė labai nepalankiu metu, kai kainos yra pasiekusius piką. Dėl šios priežasties dar sudėtingiau pasakyti, vyks trečiasis liberalizacijos etapas, kurio metu elektros tiekėją rinksis mažiausiai elektros vartojantys klientai.
„Kadangi tiksliai nežinome, kur kainos judės, sunku griežtai pasakyti, kokį planą reikėtų rinktis. Aš recepto irgi nepasakysiu, tai priklauso nuo vartotojo – ar jis linkęs ramiau gyventi, nors tai ir daugiau kainuoja, ar jis linkęs skaičiuoti“, – 15min sakė pašnekovas.
V.Jankauskas pabrėžė, kad kintamos kainos planas greičiausiai tiktų tiems gyventojams, kurie aktyviau domisi elektros kainomis. Pats būdamas energetiku, pašnekovas sako kasdien susiduriantis su elektros rinka, todėl galvoja rinktis kintamų kainų planą. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad tokiems žmonėms teks būti kantresniems – bent jau artimiausią pusmetį kainos greičiausiai išliks aukštos.
„Dauguma gyventojų linkę mokėti pastoviomis kainomis, jiems tuo nereikia rūpintis, bet reikėtų pasirinkti tokį variantą, kuris nepririštų ir išliktų galimybė išeiti. Kaip bebūtų, kažkuriuo metu ta kaina turėtų nukristi“, – patarė jis.
O Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas 15min sakė, aiškaus atsakymo į klausimą, kurį planą rinktis, neturėjo. Jis šiuos svarstymus palygino su spekuliacijomis, ar šiuo metu verta įsigyti aukso.
„Elektros energija veikiama daugybės veiksnių, kurių nuspėjamumas yra nuo „neįmanoma“ iki „labai sunku“. Galima prognozuoti elektros vartojimo tendencijas, naujos infrastruktūros atsiradimą, bet yra veiksnių, kurie nėra prognozuojami ilguoju laikotarpiu, pavyzdžiui, klimato ar orų sąlygos. Nuo to mūsų zonoje labai daug priklauso, nes tai veikia elektros gamybą Skandinavijos šalyse“, – teigė jis.
„Kaip bus po 12 mėnesių, vargu, ar kas ryžtųsi prognozuoti“, – pridūrė pašnekovas.
Ragina pernelyg ilgam neįsipareigoti
Jis taip pat antrino V.Jankauskui, jog kintamos kainos planus greičiausiai turėtų rinktis labiau elektros rinka besidomintys vartotojai.
„Normaliems vartotojams, kurie neseks elektros kainų ir pagal tai nekeis savo įpročių, šis variantas yra per daug rizikingas ir neturintis aiškios prasmės. Jį gali rinktis tik gana gerai išmanantys sektorių ir turintys polinkių rizikuoti“, – sakė ekspertas.
Kita vertus, T.Janeliūnas pabrėžė, kad racionaliausia paprastam vartotojui reikėtų turėti planą B. Kadangi kainos gali mažėti, pašnekovas siūlo sudaryti trumpesnes fiksuotas sutartis.
„Per dvejus ar trejus metus kainų svyravimai gali būti tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Fiksuoti kainas, kai jos yra viename aukščiausių istorinių pakilimų, gali būti rizikinga. Bet trumpesnio laikotarpio sutartis, tarkime, 12 mėnesių, gali būti gana racionalus sprendimas“, – aiškino jis.
Ekonomistas: nereikia baimintis kintamo plano
Banko SEB ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad gyventojai galėtų išmėginti kintamo elektros vartojimo plano privalumus, kadangi iš esmės sutartį galima nutraukti bet kada.
Pavyzdžiui, šiandien esančios aukštos elektros kainos gali nukristi.
„Manau, tą matome ir žaliavų rinkoje, niekada negali sakyti, kad nebus naujų rekordų. Tačiau prielaidų elektros kainoms būti mažesnėms yra nemažai. Aukštų kainų periodą dėl anglies ir gamtinių dujų kainų mes galbūt dar turėsime šią žiemą. Žiūrint į kitus metus, vėjo energetikos pajėgumų vis daugės, jei bus drėgna žiema, kainas gali numušti daugiau elektros gaminančios Švedijos ir Norvegijos hidroelektrinės“, – prognozavo jis.
T.Povilauskas priduria, kad iš esmės daliai vartotojų toks pasirinkimas tarp dviejų variantų nebus labai svarbus. „Taip, kintamos kainos planų minusas yra svyravimai, bet antrame etape dalyvauja ir žmonės, kurie vartoja, sakykime, 150–200 kWh per mėnesį. Toks žmogus nepateks į finansines problemas, jei sąskaita susvyruos 10 eurų per mėnesį – gal vieną mėnesį sąskaita bus didelė, o kitą maža“, – skaičiuoja ekonomistas ir priduria, kad Estijoje ar Švedijoje tarp vartotojų dominuoja būtent kintamos kainos sutartys.
Tokia mokėjimo metodika taip pat pasiteisina, kai namuose yra įdiegta išmanioji apskaita, leidžianti stebėti elektros suvartojimą pavalandžiui. Taip galima planuoti vartojimą ir optimizuoti sąskaitas. „Šiuo metu kaip tik svarstoma 2022 m. pradėti platesnį išmaniųjų skaitiklių diegimą. Be minėto skaitiklio elektros kaina apskaičiuojama automatiškai prie vidutinės mėnesinės biržos kainos pridedant ESO likutinį vartojimo koeficientą, atspindintį valandinį šalies privačių klientų suvartojimą“, –dar vieną tokio tipo plano privalumą paaiškina 15min kalbintas bendrovės „Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna.
Galiausiai T.Povilauskas ragina gyventojus pažiūrėti į verslo praktiką – daugiausiai naudos fiksuojant kainas gaunama tada, kai jos istoriškai žemos.
„Manau, kad kintamos kainos sutartys yra protingas pasirinkimas. Kintamos sutartys dažniausiai ilgesniu laikotarpiu yra pigesnės, sutartis skaidresnė. Fiksuoti kainas yra suprantama, kai kalbame apie įmones – tada yra konkretūs užsakymai, konkreti kaina ir nenorima, kad savikaina šoktų aukščiau“, – teigė jis.
Įpročio veiksnys: elektriniai „indėliai“ ar „akcijų birža“?
Kadangi iki šiol Lietuvos vartotojai mokėdavo fiksuotą kainą, ekspertai prognozuoja, kad daugelis jų tokį variantą rinksis ir dabar. Tai – ne tik įpročio reikalas. Stabili kainodara turėtų patikti tiems vartotojams, kurie nenori praleisti daug laiko sekdami energetikos tendencijas.
Vilius Juraitis, vienos iš naujai į rinką atėjusių įmonių „Perlas Energija“ vadovas, kintamų elektros kainų planus lygino su akcijų rinka – ir čia, ir „Nord pool“ vyrauja savotiškas neapibrėžtumas. Todėl, jo teigimu, biržoje galimybę sutaupyti bandys išnaudoti geriau informuoti, smalsumo vedami vartotojai su kiek didesne tolerancija rizikai. Likę gyventojai greičiausiai rinksis aiškias nekintamas įmokas, kurias, tęsiant analogiją su finansais, galima palyginti su lietuvių itin mėgstamais saugią grąžą generuojančiais indėliais.
Pašnekovas priduria, kad kintamų kainų planai į akcijų biržą panašūs ir kitu atžvilgiu – daugiausiai suvartojantys klientai čia gali sutaupyti labiausiai, tačiau gali ir daugiausiai permokėti.
„Kitose šalyse liberalizavimas įvyko labai seniai, todėl vartotojas gali palyginti kelių metų ar dešimtmečio planų skirtimus. Dažnai tokiu atveju biržos planai yra pigesni. Pavyzdžiai kitose šalyse rodo, kad liberalizavus rinką besidominčių elektros gamybos tendencijomis daugėja“, – sako jis.
V.Juraitis spėja, kad šalies mastu kintamos kainos planus iki metų pabaigos galėtų pasirinkti ne daugiau nei 10 proc. visų vartotojų. Kartu jis neatmetė tikimybės, kad laikui bėgant jų vis daugės.
Dabartinės nuolaidos gali pagadinti reputaciją vėliau
Lietuvoje įgyvendinamas rinkos liberalizavimo modelis šalies gyventojams leis būti kur kas lankstesniems. Geriausias jo aspektas – abiejų rūšių kontraktus galima nutraukti nealygintinai, taigi pasirašius fiksuotą sutartį šiandieniniais aukštais įkainiais, kainai sumažėjus, galima rinktis planus, sekančius biržos kainas.
Visgi šiuo atveju egzistuoja vienas „kabliukas“. Elektros tiekimo bendrovės labiausiai sutaupyti siekiančius vartotojus vilioja suteikdamos jiems nuolaidų, jei šie įsipareigos ilgesniam laikui.
Pavyzdžiui, „Ignitis“ su nuolaida siūlo mažesnius tarifus, „Elektrum“ – 15 eurų mažesnę sąskaitą už pirmąjį mėnesį, „Enefit“ – tris mėnesius mažesnę sąskaitą.
Nors taisyklės draudžia taikyti tiesioginius sutarties nutraukimo mokesčius, nutraukus sutartį anksčiau laiko, klientas privalo grąžinti tiekėjo suteiktas nuolaidas. Formaliai tai klientai galėtų traktuoti kaip legalų „nutraukimo“ mokestį.
Tokias praktikas taikantys tiekėjai su šia nuomone nesutinka. „Renkantis tinkamiausią planą visuomet atkreipiame vartotojų dėmesį, kad netaikome jokių sutarties nutraukimo mokesčių. Kadangi sudarydami sutartis mes, kaip nepriklausomas energijos tiekėjas, taip pat prisiimame tam tikras rizikas, pavyzdžiui, kiek energijos suvartos konkretus klientas, atitinkamai tikimės, kad ir klientas laikysis sutarties sąlygų visą laikotarpį. Todėl klientui panorus nutraukti sutartį anksčiau laiko pageidausime grąžinti suteiktos nuolaidos dydžio sumą“, – 15min argumentuoja „Enefit“ generalinis direktorius V.Koryzna.
„Ignitis grupės“ atstovas Lukas Zadarackas taip pat teigia, kad bendrovė netaiko sutarties nutraukimo mokesčių, pabrėždamas, kad tokios baudos nepriklausomo elektros tiekimo rinkoje yra neteisėtos. „O prašymas sugrąžinti suteiktas nuolaidas, jei sutartis nutraukiama anksčiau laiko, yra visiškai kitoks mechanizmas. Tokią praktiką taikome tik fiksuoto termino pasiūlymuose. Užfiksuoti elektros kainą 12 ar 24 mėnesiams yra sudėtingas procesas, todėl nuolaidos grąžinti nereikia tik išbuvus klientu visą fiksavimo laikotarpį“, – 15min komentavo jis.
Tuo tarpu „Elektrum“ vadovas Martynas Giga akcentavo, kad nuolaidos ir jų grąžinimas nutraukus sutartį anksčiau laiko yra įprasta praktika ir telekomunikacijų sektoriuje, tiek kalbant apie mobilaus tinklo, tiek apie fiksuoto interneto tiekėjus.
„Klientai gali pasirašyti elektros sutartis ir be nuolaidos grąžinimo, tik jos bus brangesnės. Nežinodami savo klientų elektros poreikio, mes, kaip tiekėjas, labiau rizikuojame. Elektra nėra sandėliuojama, todėl energetikos rinkoje vyksta kruopštus planavimas – kad elektros būtų tada, kada jos reikia ir už sutartą kainą. Neturint to išankstinio susitarimo, tiekėjui kyla rizika pirkti elektrą brangiai ir parduoti vartotojui už žemesnę kainą“, – teigė jis.
Jeigu skirtumas tarp esamų rinkos kainų ir fiksuoto įkainio yra gana didelis, vartotojas gali sutaupyti net ir atsiskaitęs už jam suteiktas nuolaidas.
Vis dėlto „Perlas Energija“ vadovas V.Juraitis teigė, kad svarbiausias aspektas šiuo atveju nėra tai, ar kompensacija bus įkandama sutartį nutraukiantiems vartotojams. Jis mano, kad ateityje, elektros kainoms krentant, klientai gali pradėti atsisakyti sudarytų fiksuotų sutarčių. Tai savo ruožtu sukeltų reputacinių bėdų visam sektoriui. Jo vadovaujama bendrovė siūlo abiejų rūšių planus, bet tokių nuolaidų netaiko.
„Jums pasiūloma fiksuoti kontraktą 2–3 metams, kai kainos yra pike. Mūsų nuomone, vartotojams, kurie pirmą kartą gyvenime turi pasirinkti tiekėją, neturėtų būti jokių suvaržymų, kai jei nori pakeisti savo sprendimą. „Baudos“ perkėlimas klientams daro reputacinę žalą rinkai – jei kitais metais jie nutars išeiti ir apmokėti savo nuolaidas, liberalizacijos geru žodžiu neminės“, – įspėjo jis.
Atidžiau skaityti palankiomis atrodančias sutartis ragino ir T.Povilauskas. Remdamasis užsienio šalių patirtimi, jis spėjo, kad keitimo vienas sutartis kitomis Lietuvoje turėtų būti nemažai. „Pasirašant sutartis reikia žiūrėti, domėtis. Judėjimas „tarp sutarčių“ Šiaurės šalyse yra gana dažnas, ten vartotojai reaguoja į biržos kainos pokyčius“, – teigė ekonomistas.
