Kokią duoną valgysime rytoj? Lietuvių skonis per pandemiją pakito

Duona vis dar gali tapti viena pagrindinių priežasčių, kodėl lietuvis nuspręs tądien nueiti į parduotuvę. Tačiau ar jo krepšyje nuguls ta pati tradicinė, lietuvių tautosakoje apdainuota ruginė duona? Pastarojo meto tendencijos verčia rimtai susimąstyti apie duonos ateitį, mat lietuvių skonis laikui bėgant „vakarėja“, atskleidžia „Fazer Bakery Baltic“ generalinė direktorė Anne Mere.
Anne Mere
Anne Mere / „Fazer Lietuva“ nuotr.

Pasak „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento vadovės Ernestos Dapkienės, daugelis gyventojų duonos gaminių skyriuje ieško ne tik tradicinių lietuviškų skonių, bet ir įvairių naujovių. Per mėnesį pirkėjai vidutiniškai įsigyja 1600–1800 tonų duonos.

Lietuvių meilė duonai metams bėgant nemažėja, pastebi ir Lietuvoje „Fazer Bakery Baltic“ atstovaujanti UAB „Fazer Lietuva“ – viena pirmaujančių kepyklų šalyje, prekiaujanti duonos gaminiais, pažymėtais „Gardėsio“ prekės ženklu. Tiesa, pirkimo tendencijos kiek kinta – lietuviai darosi atviresni kitokiems, dažnu atveju sveikesniems duonos gaminiams.

Kaip keičiasi lietuvių skonis?

„Duona mūsų kultūroje vis dar užima bene svarbiausią vaidmenį, o daugelis šalies gyventojų ir šiandien be šio produkto neįsivaizduoja savo kasdienės mitybos. Nepaisant to, lietuvių skonis duonos atžvilgiu tapo modernesnis – rinkdamiesi duoną jie noriai išbando naujoves: skirtingų grūdų ir sėklų duoną, jos gaminius su daržovėmis“, – apie pastarųjų metų pirkimo tendencijas pasakoja „Fazer Bakery Baltic“ generalinė direktorė Anne Mere.

„Fazer Lietuva“ nuotr./Anne Mere
„Fazer Lietuva“ nuotr./Anne Mere

Kaip pastebi ji, nors tradicinės – ruginės duonos – vartojimas eilę metų vis mažėja, tačiau modernūs kvietinės duonos formatai (sumuštinių, porcijinių bandelių, tortilijų ir kt.) auga.

„Matome, kad šalies vartotojai yra atviri ir kitų tautų duonos kepimo bei valgymo tradicijoms. Lietuvoje jau tapo įprasta savo kasdienį ar šventinį racioną paįvairinti tokiais duonos gaminiais kaip mėsainių ar dešrainių bandelės, tortilijos. Taip pat šiandien ryški sveikesnių pasirinkimų tendencija – gyventojai vis dažniau pirmenybę teikia pilno grūdo gaminiams“, – teigia „Fazer Lietuva“ atstovė.

Lietuviams įtaką padarė ir kitos Vakarų tendencijos – pastebėta, kad per pastaruosius metus jie itin pamėgo įprotį duoną skrudinti, o tai lėmė didelį šviesios sumuštiniams ir skrudinimui skirtos duonos populiarumą. Tokia duona įsitaisiusi ir pačioje perkamiausių duonos gaminių sąrašo viršūnėje.

„Fazer Lietuva“ nuotr./„Fazer Lietuva“ produkcija
„Fazer Lietuva“ nuotr./„Fazer Lietuva“ produkcija

Dėl pandemijos – naujos iniciatyvos

Prabėgę pandeminiai metai „Fazer Lietuva“ atnešė ir iššūkių – dėl pandemijos daugelis vartotojų pasidarė jautresni kainoms. Be to, augančios energijos išteklių kainos bei darbo jėgos iššūkiai įmonę paskatino dar įdėmiau peržvelgti ir savo gaminamų produktų krepšelį.

„Duona vis dar išlieka viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurios vartotojai gana dažnai vyksta apsipirkti į maisto parduotuves. Nors apsipirkimų 2021 metais skaičius ir retėjo, duona nedingo iš pirkinių krepšelio, priešingai – vartotojai rinkosi duoną didesnėmis pakuotėmis“, – atskleidžia A.Mere.

Iššūkių kupinas laikotarpis „Fazer Lietuva“ paskatino prisidėti ir prie gražaus projekto – štai 2020 metais su 27 duonos gaminiais ji prisijungė prie iniciatyvos „Išvien dėl Lietuvos“. Šis „Maxima“ projektas – tai lietuviškos produkcijos kainų mažinimo kampanija 2020 metais, skirta padėti Lietuvai kuo greičiau atsigauti po koronaviruso sukeltos krizės.

Su nostalgija prisimena pirmuosius užsakymus

Vis dėlto tai – anaiptol ne vienintelis bendras projektas, kurį „Fazer Lietuva“ vykdė kartu su „Maxima“. Kaip sako „Fazer Bakery Baltic“ generalinė direktorė, per tiek metų kartu vykdytus projektus ar iniciatyvas būtų net sunku išvardyti – įmones sieja ilgametė istorija.

„Fazer Lietuva“ nuotr./„Fazer Lietuva“ produkcija
„Fazer Lietuva“ nuotr./„Fazer Lietuva“ produkcija

„Su „Maxima“ Lietuvoje bendradarbiaujame nuo 2002 metų gegužės. Pirmieji gaminiai, kuriais pradėjome prekiauti „Maxima“ tinkle buvo įvairios baltos ir juodos duonos – 17 gaminių. Tikiu, kad turime pirkėjų, kurie dar pamena tų laikų gaminius: juodą Kauno duoną ir Kauno batoną, baltą duoną „Šilainiai“. Pirmasis užsakymas turėjo ir iki šių laikų mūsų gaminamą juodą „Bočių“ duoną. Nuo 2002 metų, kai į „Maximą“ pradėjome tiekti 17 gaminių, jų kiekis padidėjo – šiuo metu prekiaujame 38 skirtingais duonos ir 24 saldumynų gaminiais“, – apie nostalgiškus kepinius primena ir apie naujus nušviečia pašnekovė.

Nuolatinis bendradarbiavimas su „Maxima“ įmonei atvėrė galimybes itin plačiai gaminius pristatyti Lietuvos pirkėjams. Kaip mano jos atstovė, šis bendradarbiavimas lėmė ir tai, kad „Gardėsio“ prekės ženklu pažymėti gaminiai ne kartą pelnė „Lietuvos metų gaminio“ apdovanojimus.

„Partnerystė su „Maxima“ skatina nuolat pasitempti, gaminti ne tik tokius duonos produktus, kokių reikia šiandien, bet ir galvoti, kokia yra duonos ateitis. Pastaraisiais metais, t. y. 2019–2021 m., „Maximoje“ pavyko pasiekti pardavimų augimą. Didžiausi augantys segmentai – sumuštinių duona ir tradicinė ruginė duona su priedais.

Taip pat kelerius pastaruosius metus „Maxima“ tinkle kartu su partneriu „Biovela“ vykdėme ir dar vieną sėkmingą projektą „Ant grotelių“. Šis projektas kartu su „Street Food“ iškyloms skirtais gaminiais buvo matomas didžiausiose „Maxima“ tinklo parduotuvėse. Pirkėjai kasdien galėjo įsigyti reikalingiausių produktų iškylų sezonui: ne tik mėsainių ar dešrainių bandelių, bet ir išmėginti lavašą, beigelius, avižines plėšomas bandeles. Sulaukėme daug teigiamų vertinimų dėl produktų kokybės ir šios produktų linijos plėtrą tęsime ir šiemet“, – šypsosi A.Mere.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis