Lietuvos pašte dirba apie 5 tūkst. darbuotojų, nemažai jų priklauso Lietuvos ryšių darbuotojų profesinei sąjungai.
Šios sąjungos pirmininkė Regina Dvaržeckytė 15min pasakojo, kad dažniausios įvardijamos laiškininkų, dirbančių Lietuvos pašte, problemos – maži atlyginimai ir darbo laiko apskaita.
Atlyginimus padidins?
Pasak R.Dvaržeckytės, laiškininkai vidutiniškai uždirba nuo 615 eurų iki 670 eurų, neatskaičius mokesčių. Kaip žinia, nuo šių metų minimali mėnesinė alga yra 607 eurai, neatskaičius mokesčių.
„Algas laiškininkams 2018–2019 m. didinome tris kartus: 2018 m. rugpjūčio mėn., 2019 m. sausio mėn. ir birželio mėn. – bendra investicija atlyginimų didinimui šiuo laikotarpiu sudarė 4,8 mln. eurų. Konkrečiai laiškininkams atlyginimai dėl to augo vidutiniškai 60 Eur į rankas“, – komentavo Lietuvos pašto Organizacijos vystymo departamento vadovė Inga Rinkevičienė.
Jos pateiktais duomenimis, 58 proc. Lietuvos pašto sąnaudų sudaro atlyginimo išmokos darbuotojams.
„Valdybai patvirtinus 2020 m. įmonės biudžetą ir atsižvelgiant į įmonės finansines galimybes, planuojame ir toliau nuosekliai didinti atlyginimus“, – teigė I.Rinkevičienė.
Planuojame ir toliau nuosekliai didinti atlyginimus, – teigė Lietuvos pašto atstovė.
Dirba 6 dienas per savaitę
Laiškininkų darbo specifika miestuose skiriasi nuo dirbančių regionuose ir kaimiškose vietovėse, todėl skiriasi jų atlyginimai ir darbo grafikas.
„Laiškininkai privalo užtikrinti laiku atliktą prenumeratos pristatymą gyventojams, tad, atsižvelgus į paslaugų specifiką bei poreikį, kaimo laiškininkai ir mobilūs laiškininkai dirba penkias darbo dienas, miestų laiškininkai, kurie turi aptarnauti ne tik gyventojus, bet ir įmones, dirba šešias darbo dienas“, – aiškino Lietuvos pašto Organizacijos vystymo departamento vadovė.
Tačiau 6 darbo dienų savaitę kritikavo Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.
„Šiuolaikiniame pasauly, kai visur mažinamas darbo laikas, darbo dienų skaičius, pašte išlieka vis dar tos 6 darbo dienos“, – sakė ji.
Šiuolaikiniame pasauly, kai visur mažinamas darbo laikas, darbo dienų skaičius savaitėje, pašte išlieka vis dar tos 6 darbo dienos, – sakė R.Dvaržeckytė.
„Suprantame, kad kiekvienam žmogui yra itin svarbus darbo ir asmeninio gyvenimo balansas, todėl įmonei itin aktualu įgyvendinti perėjimą prie 5 darbo dienų savaitės, ir šiuo metu ieškome sprendimų, kaip tai realizuoti nepabloginant pašto paslaugų kokybės.
Investicijos į šiuo metu įmonėje diegiamą išmaniojo skirstymo programą leis iš esmės pakeisti tam tikrus logistinius procesus bei maršrutų išdėstymą bei suteiks daugiau galimybių darbuotojams dirbti slenkančiu grafiku, užtikrinant darbuotojų pakeičiamumą“, – aiškino Lietuvos pašto atstovė.
Siūlo faktinę darbo laiko apskaitą
Be to, atkreipiamas dėmesys, kad visu etatu ir visas darbo valandas dirba tik mobilūs laiškininkai. Kitų laiškininkų darbo valandos trumpesnės ir nevienodos. Jos skiriasi pagal apylinkes ir paslaugų kiekį.
Nepaisant to, kad laiškininkai dirba pagal nustatytą tvarką, Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė sako, kad laiškininkų darbo dienos nevienodos, nes gaunamų ir išnešioti turimų siuntų ir kt. skaičius skiriasi kasdien. Pavyzdžiui, šventinėmis dienomis apkrova didesnė nei kitomis, todėl neretam tenka padirbėti ir viršvalandžius.
„Jie turi turėti darbo laiko apskaitą, atitinkančią realybę, kur tu kiekvieną dieną faktinį atliktą darbą fiksuoji laike. O jie šito neturi. Mano supratimu, ne vien tik į įtaisus reikia investuoti, pirkti automobilius, dviračius, bet lygiai taip pat tu gali investuoti į tai, kad būtų normaliai organizuojamas darbas“, – kalbėjo R.Dvaržeckytė.
Kadangi bene kiekvienas laiškininkas turi planšetę, kurioje įprastai fiksuoja priduotas siuntas ar į pašto dėžutes sudėtus laiškus, pašnekovė sako, kad planšetė galėtų būti naudojama ir faktinei darbo laiko apskaitai skaičiuoti. Tačiau tokiam pasiūlymui Lietuvos paštas sako ne.
„Planšetė kaip darbo priemonė skirta palengvinti ir efektyvinti laiškininkų darbą, bet ne darbo laiko apskaitos vykdymui, nes užtikrinti informacijos legitimumą, kad planšetės įjungimo ir išjungimo momentas faktiškai sutampa su darbo pradžios ir pabaigos momentu, būtų sudėtingas ir papildomų resursų reikalaujantis sprendimas“, – argumentavo I.Rinkevičienė.
Pernai renovavo 21 pašto skyrių
Kalbėdama apie laiškininkų darbą Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė užsiminė ir apie darbo sąlygas.
„Mes jau nekeliame į pirmą būtinumą šios problemos, nes iš tikrųjų darbo laikas ir atlyginimas žmonėms yra daug jautriau nei tos ne visai šiuolaikiškos darbo sąlygos“, – sakė ji.
Lietuvos pašto Organizacijos vystymo departamento vadovė aiškino, kad pernai renovuotas 21 pašto skyrius, iš jų 16 pašto skyrių pertvarkyti didžiuosiuose miestuose, 5 skyriai kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.
Pasak jos, 2020 m. pirmiausia planuojama pertvarkyti paštų skyrius, kurie aptarnauja didesnius klientų srautus ir kuriuose dirba daugiau darbuotojų.
„Esame numatę pertvarkyti dalį pašto skyrių, esančių rajonų centruose, toliau planuojame tęsti didžiųjų miestų paštų pertvarką, tačiau konkrečių pašto skyrių įvardinti kol kas negalime, nes vyksta detali jų ekonominio naudingumo analizė“, – teigė I.Rinkevičienė.
