Dalinamės UAB “Antalis” patirtimi, kuri “Verslas atsakingai” konkurso metu buvo išrinkta, kaip labiausiai pasižymėjusi ilgalaikių kompensavimo programų įgyvendinimo srityje. 2009–2013 m. UAB „Antalis“ medžių sodinimo projektą vykdė Mozambike, Afrika. Už surinktas lėšas buvo pasodinta medžių 120 ha plote.
2014 m. projektas perkeltas į kitą Afrikos šalį – Malavį, vieną iš skurdžiausių pasaulio šalių, išgyvenančią daugybę socialinių problemų, kaip antai: trumpa gyvenimo trukmė, didelis kūdikių mirtingumas, gyventojų neraštingumas, AIDS. Projekto iniciatorė – Clintonų plėtros iniciatyva (Clinton Development Initiative, CDI). Vienas iš pagrindinių kompensavimo projektų tikslų – darniai atkurti pažeistą aplinką ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje.
Įmonės ir pavieniai asmenys, siekiantys sumažinti aplinkai daromą poveikį (kompensuoti CO2 pėdsaką), prieš spausdindami bet kurį leidinį, iš bendrovės UAB „Antalis“ ir partnerių gali įsigyti kompensavimo kreditus, kurie vėliau bus naudojami miškininkystės projektams Malavyje.
Kodėl Afrikoje?
Pirma, klimato kaita yra visuotinė problema. Miškų atsodinimas Europos Sąjungoje griežtai reglamentuojamas, miškų plėtra remiama struktūrinių fondų lėšomis. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, miškų plotai didėja (per 50 metų – daugiau kaip 30 proc.). Taip yra todėl, kad šiuolaikinėje pramonėje mediena naudojama efektyviai – popierius jau daug metų gaminamas iš susmulkintos medienos skiedrų, popiermalkių. Ekspertai teigia, kad miškininkystė, popieriaus ir kartono gamyba yra viena iš tvariausių pramonės šakų pasaulyje. Popierius ir kartonas gaminamas ir iš atsakingai tvarkomų, prižiūrimų ir atsodinamų miškų medienos.
miškų nykimas besivystančiose šalyse išlieka opia problema. Miškų atsodinimas dar nėra savaime suprantamas procesas
Tuo tarpu miškų nykimas besivystančiose šalyse išlieka opia problema. Miškų atsodinimas dar nėra savaime suprantamas procesas. Kompensavimo kreditai gali padėti bendruomenėms atsigauti, pradėti kurti ekonominį stabilumą ir sumažinti anglies dvideginio poveikį.
Antra, besivystančiose šalyse, gaunama gerokai didesnė aplinkosauginė, ekonominė ir socialinė grąža nei Europoje. Pavyzdžiui, už gautas lėšas nuperkama daugiau sodinukų, trąšų ir t.t. Be to, Afrikoje įgyvendinami miškininkystės projektai suteikia galimybių išsivysčiusioms šalims bendradarbiauti su skurdžių šalių bendruomenėmis, padėti susikurti joms nuolatinius pragyvenimo šaltinius, saugoti aplinką ir mažinti besivystančių šalių skurdą.
Atsiperka visos investicijos
Svarbiausias projekto veiksnys yra tai, kad atsiperka visos investicijos, nes Afrikai visada reikėjo kitokio požiūrio ir bendradarbiavimo – būtent prekybos, o ne pagalbos. Besivystančiose šalyse kaimo bendruomenės gyvena labai skurdžiai ir pačios nesugeba tinkamai naudoti gamtos išteklių. Tačiau Malavio žmonėms dabar jau netenka pusbadžiauti dirbant pliką žemę, iš kurios vargiai įmanoma prasimaitinti. Jiems nebereikia kasdien kovoti dėl išgyvenimo. Prekyba anglies dvideginio kreditais padeda bendruomenėms atsigauti ir pradėti kurti ekonominį stabilumą. Šimtai ūkininkų tapo naujų miškų sergėtojais ir gauna pajamų iš parduodamų anglies dvideginio kompensavimo kreditų.
Išsivysčiusių šalių parama kuria mokyklas ir skatina vietos amatus
Įgyvendinant projektą bendradarbiaujama su vietos organizacijomis ir vyriausybe, kuri padeda įdarbinti ūkininkus, planuoti darbų eigą, stebėti projektą. Su vietiniais ūkininkais sudaromos sutartys dėl medžių ir vaismedžių auginimo, parengiami planai, sodinukai duodami nemokamai. Kartą per metus atliekamas išauginto miško auditas. Ūkininkas, įvykdęs miško auginimo planą, kasmet gauna sutartą išmoką. Specialistai dalijasi verslo patirtimi, skatina vietos gyventojus imtis amatų, kurti krautuvėles ir prekiauti savo dirbiniais ar vaisiais.
Vaikams buvo pastatytos mokyklos, įrengta ligoninė, kurioje gydomi gyvačių įgelti ir maliarija susirgę žmonės. Jau atsirado tam tikra infrastruktūra, kurią gali toliau plėtoti ne tik Malavio valstybė, bet ir kiti fondai. Pagal šį projektą 2000 smulkių šeimos ūkių jau atsodino daugiau kaip 2 mln. medžių, absorbuota apie 200 000 tonų anglies dvideginio.
