Ryšių su visuomene, komunikacijos agentūros „PR Service/Edelman Affiliate“ direktorė Romualda Stonkutė teigia pasigedusi „Swedbank“ grupės aktyvumo komunikuojant – jos nuomone, „Swedbank“ nėra tinkamai pasiruošęs krizei.
Tuo metu komunikacinių kampanijų konsultanto Mindaugo Lapinsko manymu, bankas, ištikus būtent tokiai krizei, turėtų pirmiausia kalbėtis su didžiausiais klientais, fondais bei analitikais, o ne su visa visuomene ir visais įmanomais kanalais.
„Šiuo atveju, turbūt kokiems stambiems finansų analitikams, galbūt fondams, galbūt pačių stambiausių klientų finansų direktoriams – su jais reikėtų kalbėtis (bankui – BNS), o visiems kitiems – galų gale, apdrausti tie indėliai, tuo labiau, kad bankroto galimybė turbūt šiuo metu nesvarstoma“, – BNS sakė M.Lapinskas.
„Visai kitai daliai žmonių, jiems gerokai aktualesnė ir įdomesnė naujiena būtų ta, jeigu koks nors „Swedbanko“ bankomato inkasatorius kur nors Prienuose pavogtų 5 tūkst. eurų – poveikis būtų kur kas didesnis “, – sakė M.Lapinskas.
Tuo metu R.Stonkutė teigia, kad kai kurios rinkos yra ypač jautrios informacijai apie bankus, ir Lietuva – viena iš jų.
„Spėju, kad kai kurios rinkos yra daug jautresnės bet kokioms žinioms, kurios susijusios su bankų skaidrumu. Tai Lietuva yra viena iš jų. Tai įvertinti lokalią dar situaciją irgi labai svarbu komunikacijos prasme. Galbūt mums reikia net daugiau žinių, negu švedams, pas kuriuos nebuvo tiek bankų griūčių ir tiek žmonės nenukentėjo savo asmeniniais pinigais“, – BNS sakė R.Stonkutė.
Ji pabrėžė, kad situacija yra sudėtinga, bet kartu galima daryti prielaidą, jog „Swedbank“ nėra tinkamai pasiruošęs krizei.
„Atvejis nėra paprastas, turint galvoje, kad viena vertus, bankas turi labai platų mažmeninių paslaugų tinklą ir dirba su bene didžiausiu klientų skaičiumi Lietuvoje, tai tokiais atvejais klasika ir rekomendacijos yra informuoti klientus maksimaliai, kiek yra įmanoma“, – kalbėjo R.Stonkutė.
Kita vertus, jos teigimu, yra antra pusė – Švedijoje vyksta sudėtingi tyrimai, įsitraukia ir JAV, todėl „iš dalies galima suprasti, kodėl bankas tiek mažai apskritai komunikuoja ir pačioje Švedijoje“.
R.Stonkutė svarstė, kad galbūt centrinė būstinė Švedijoje nesuteikė „žalios šviesos“ Lietuvos skyriui plačiau komunikuoti situacijos, bet bankas Lietuvoje vis dėlto turėtų teikti daugiau informacijos.
„Kai kalbame apie vienos ar kitos įmonės reputaciją, tai šiuo atveju veikti reaktyviai, kai kas nors paklausia, – didžiulė rizika“, – sakė R.Stonkutė.
Kaip banko verslo ir privati klientė, ji tikėtųsi daugiau informacijos, o ne vien žinutės banko interneto svetainėje. Kartu bankas turėtų nurodyti, kas daroma situacijai spręsti.
Pasak M.Lapinsko, „Swedbank“ galbūt neturi intereso, kad Lietuvos naujienų portalų pirmuose puslapiuose būtų aptarinėjama ši tema. Jis taip pat abejoja, kad pokyčiai Švedijos grupės vadovybėje pasieks ir Lietuvą, o jeigu taip ir įvyktų, ilgainiui žinios aktualumas gali išnykti ir netgi bus sunku pasakyti, su kuo susijusios permainos.
„Kaip žmogus, šiek tiek dirbęs didelėse korporacijose, manyčiau, kad jeigu nėra tiesioginės implikacijos Lietuvos (skyriaus – BNS) vadovų, tai dabar veiksmų nebus. Jeigu yra kažkokia netiesioginė implikacija – na, aplaidumas ar nepažiūrėjimas, – kol visa tai prieis iki lietuviško banko visos grupės mastu, tai praeis tikriausiai pakankamai daug laiko. Ir net jeigu kas ir įvyks po kelerių metų, tai tikrai mes jau sunkiai begalėsime susieti, kas čia atsitiko, tuo labiau, kad niekas nebus suinteresuotas vėl viešinti senų istorijų“, – BNS komentavo M.Lapinskas.
„Swedbank“ direktorių taryba ketvirtadienį atleido Birgitte Bonnesen iš grupės prezidentės ir vykdomosios direktorės pareigų. Tarybos pirmininkas Larsas Idermarkas sakė, jog sprendimą lėmė dėl pastarojo meto įvykių banko patiriamas „didelis spaudimas“.
Trečiadienį Švedijos kovos su ekonominiais nusikaltimų tarnyba „Swedbank“ centrinėje būstinėje Stokholme atliko kratą, siekiama išsiaiškinti, ar banko akcininkai gaudavo vidaus informacijos neteisėtais būdais.
Įtariama, kad „Swedbank“ vadovybė iš anksto žinojo apie būsimą žiniasklaidos pranešimą dėl galimo banko įtraukimo į pinigų plovimo schemas bei informavo apie tai akcininkus, kad būtų minimizuoti jų nuostoliai dėl galimo akcijų nuvertėjimo.
„Swedbank“ Lietuvoje, pasiteiravus dėl pokyčių grupės vadovybėje Švedijoje, BNS teigė, kad konkrečiai jų komentuoti negali, bet patikino, kad Lietuvoje bankas dirba įprastai.
