Pasak baudą už kartelinį susitarimą skyrusios tarybos, PST pasiūlytas mokėjimo dalimis grafikas nebuvo pagrįstas įmonės finansiniais dokumentais, o baudos atidėjimas ilgam laikui neužtikrina viešojo intereso.
Tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas pabrėžė, kad PST mokant baudą per aštuonerius metus, įmonė iš esmės nepatirs didesnių nepatogumų, todėl nebus pasiekta pagrindinių baudos tikslų – ne tik nubausti, bet ir atgrasyti įmones nuo pažeidimų.
„Suprantame, kad įmonei yra finansiškai nenaudinga sumokėti paskirtą baudą ir palūkanas, tačiau nagrinėjant PST prašymą išdėstyti mokėtiną sumą dalimis, mūsų nuomone, buvo būtina vertinti viešąjį interesą skirtomis baudomis užtikrinti nubaudimo ir atgrasymo funkciją“, – pranešime sako Š.Keserauskas.
Pasak jo, neįprastai ilgas mokėjimo laikas gali būti vertintinas kaip valstybės pagalba, todėl tai reikėtų suderinti su Europos Komisija.
„Baudos ir palūkanų mokėjimo atidėjimas tokiam ilgam terminui iš esmės reiškia, kad valstybė privačiai bendrovei suteikia 10 mln. eurų beprocentinę paskolą aštuonerių metų terminui. Reguliarus baudos mokėjimas nedidelėmis sumomis tampa panašus į lizingo įmokas, o ne į sankciją už pavojingą pažeidimą“, – sakė Š.Keserauskas.
Šie ir kiti argumentai buvo išdėstyti rašte VMI. Tarybos nuomone, PST nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl negali baudos sumokėti laiku.
PST vadovas Egidijus Urbonas sako, kad VMI sprendimas leis sklandžiai vykdyti kasdieninę veiklą ir planuoti naujus projektus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas birželį galutinai nutarė, kad PST ir šiuo metu bankrutuojanti Vilniaus statybų bendrovė „Active construction management“ (tuometinė „Irdaiva“) prieš septynerius metus buvo sudariusios kartelinį susitarimą, dalyvaudamos Vilniaus savivaldybės skelbtuose darželių atnaujinimo konkursuose, ir už tai pagrįstai buvo nubaustos milijoninėmis baudomis.
Už kartelį Konkurencijos taryba PST skyrė 8,5 mln. eurų baudą, o palūkanos jau viršijo 1,1 mln. eurų.