Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Konkurencijos taryba netirs galimo kartelio Klaipėdos uosto konkursuose

Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl galimo neteisėto keturių statybos įmonių kartelinio susitarimo, dalyvaujant Klaipėdos jūrų uosto krantinių ir kitų objektų rekonstrukcijos konkursuose, pranešė taryba.
Klaipėdos konteinerių terminalas
Klaipėdos konteinerių terminalas / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Tyrimas pradėtas 2018 metų rugsėjį, gavus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informacijos, leidžiančios įtarti, kad Latvijos įmonės „Latvijas tilti“ ir BMGS bei Lietuvos bendrovės „Hidrostatyba“ ir „Borta“ galėjo sudaryti draudžiamą konkurenciją ribojantį susitarimą.

Tačiau, pasak pranešimo, Vilniaus apygardos teismas gegužės 10 dieną uždarame posėdyje galutinai pripažino, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros sprendimas leisti tarybai perduoti STT pareigūnams dalį ikiteisminio tyrimo duomenų yra neteisėtas, todėl taryba šiuos duomenis iš tyrimo pašalino.

Kadangi likę įrodymai nėra pakankami pažeidimui nustatyti, nuspręsta tyrimą nutraukti.

Pasak pranešimo, tyrimo metu buvo atlikti patikrinimai dalies įtariamų bendrovių patalpose, gauti paaiškinimai iš jų ir kitų įmonių atstovų, taip pat surinkta informacija ir paaiškinimai iš įvairių valstybės institucijų.

2017 metų gegužę skelbta, kad STT ikiteisminiame tyrime dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo atliko kratas vienoje statybų įmonėje – BNS žiniomis, tai buvo „Hidrostatyba“. Latvijos korupcijos prevencijos biuro pareigūnai tuomet atliko kratą BMGS valdybos pirmininkės Svetlanos Afanasjevos namuose ir darbo vietoje.

Pareigūnai įtarė, kad šios įmonės iš anksto galėjo susitarti dėl dalyvavimo viešuose konkursuose ir pasirašė daugiau nei trim milijonais eurų brangesnę rangos sutartį.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų vasarį priėmė galutinį sprendimą dėl Klaipėdos uosto ir „Latvijas tilti“ korupcijos. Buvęs „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas Genadijus Kamkalovas dėl buvusio uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Gedimino Zumaro papirkimo nubaustas beveik 9,5 tūkst. eurų bauda.

Aukščiausiasis Teismas G.Zumarą galutinai pripažino kaltu dėl kyšininkavimo stambiu mastu. Jis nuteistas pustrečių metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

Tuo metu „Latvijas tilti“ pagal susitarimą su prokuratūra Rygos teismo pernai gruodį priimtu sprendimu turėjo sumokėti 77,4 tūkst. eurų baudą už jos valdybos pirmininko duotą kyšį. Be to, „Latvijas tilti“ kelerius metus negalės dalyvauti naujuose viešuosiuose pirkimuose.

Konkurencijos tarybos nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos