„KT nusprendė pripažinti, kad LR Vyriausybės nutarimas (...) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio antram punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat prieštaravo Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo šešioliktos straipsnio redakcijai“, – sakė KT pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis.
KT nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Pasak KT teisėjų, Vyriausybės, sprendimas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai dėl netinkamų pirkėjų – jų pasiūlyta suma buvo apie 15 proc. skyrėsi nuo pirmą vietą pasiūliusio asmens už „Alitos“ akcijas.
Pasak KT teisėjų vyriausybės, sprendimas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai dėl netinkamų pirkėjų – jų pasiūlyta suma buvo apie 15 proc. skyrėsi nuo pirmą vietą pasiūliusio asmens už „Alitos“ akcijas.
Sutarime, kuriam pritarė Vyriausybė, iš esmės liko tie patys pirkėjai, o pirmuoju nutarimu jau buvo pripažinta, kad jie pirkėjais būti negali. Ši sutartis nėra nauja, o pirmosios sutarties tęsinys, todėl negalėjo būti sprendžiami keitimo ar kiti su pirkėjais susiję klausimai.
„Nagrinėjant šią bylą iškilo kiti klausimai, kurie nėra KT kompetencijoje. Yra penki fiziniai asmenys, kurie yra susibūrę į UAB „Ivinus“. Pirkėjai buvo „Ivinus“ kartu su fiziniais asmenimis. Šia sutartimi buvo sujungiama „Ivinus“ su „Alita“ ir pagal šį sprendimą visos „Ivinus“ teisės ir pareigos perėjo „Alitai“, ji tapo kaip skolininkas“, – po posėdžio sakė R. K. Urbaitis,
Esą „Ivinus“ turėjo apie 60 mln. skolą ir ji perėjo ar turėjo pereiti akcininkams. Tokiu būdu galėjo būti sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai „Alita“ įgijo skolas ir valstybė prarado pelno mokesčio dalį. Jei „Alita“ būtų turėjusi pelną, turėjo būti mokamas pelno mokestis.
Pasak KT, galėjo nukentėti ir akcininkų ir kitų asmenų interesai, tačiau KT teisėjai atkreipė dėmesį, kad šiuos klausimus turėtų nagrinėti kitos institucijos.
KT jau yra paskelbęs, kad ankstesnis, 2003 metų Vyriausybės nutarimas, įteisinantis „Alitos“ privatizavimą, prieštarauja šalies Konstitucijai.
Prieš 10 metų „Alita“ už 57 mln. litų buvo parduota jos vadovų komandai, nors geriausią – beveik 91 mln. litų – pasiūlymą buvo pateikęs Italijos verslininkas. 2006 m. Valstybės turto fondas pralaimėjo bylą dėl neteisėto italų verslininko pašalinimo iš įmonės privatizavimo. Aukščiausiojo Teismo sprendimu verslininkui buvo sumokėta kompensacija, kuri siekė 1 mln. 750 tūkst. litų.
Vėliau „Valstybės turto fondas“ nurodė, kad arbitražo teisme paaiškėjo aplinkybės, jog L.Bosca privatizavimo proceso metu nuslėpė dalį svarbių aplinkybių apie jo turėtus ryšius ir verslo santykius Lietuvoje.
„Valstybės turto fondui“ privatizavimo procese paprašius patikslinti ir paaiškinti italų verslininko pateiktą pasiūlymą bei pateikti informaciją apie įmonės ūkinę veiklą Lietuvoje per paskutinius dešimt metų, L.Bosca atsakė, kad per šį laikotarpį nebuvo įgijęs jokios Lietuvos bendrovės akcijų ir nebuvo jokios Lietuvos bendrovės valdymo organo narys.
„Valstybės turto fondui“ 2003 m. rugsėjo 9 d. papildomai paprašius pateikti informacijos dėl L.Boscos ryšių su „Boslita“ ir Ko, gautas atsakymas, kad nei „Bosca SPA“, L.Bosca neturėjo bendrovės „Boslita ir Ko“ akcijų, taip pat nebuvo pateikta jokios informacijos, kuri būtų leidusi sieti UAB „Boslita“ ir Ko ir „Bosca SPA“ su „Alita“ privatizavimo procesu.
Tačiau arbitražo byloje L.Bosca nurodė, kad jo ryšiai su Lietuvos įmone UAB „Boslita“ ir Ko iki dalyvavimo AB „Alita“ privatizavimo konkurse buvo itin glaudūs.
Praėjusią savaitę Kauno apygardos teismas paskelbė, kad sandoris, kuriuo „Swedbank“ grupei priklausanti bendrovė „FR&R Invest“ perėmė alkoholinių gėrimų gamintojos „Alita Group“ valdymą, buvo neteisėtas. Nuspręsta, kad „Alitos“ akcijų perrašymo sutartys ir naujieji įstatai buvo negaliojantys. „Alita“ sprendimą ketina skųsti.
Anksčiau smulkioji „Alitos“ akcininkė Kipro įmonė „Plass Investments“ buvo kreipusis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, siekdama užginčyti „Alitos“ perėmimo sandorį, tačiau teismas skundą atmetė.
„Swedbank“ antrinė bendrovė įmonių grupės „Alita“ kontrolę perėmė už skolas. „FR&R Invest“ prikaluso 84,65 proc. „Alitos“ akcijų. Dar 14,5 proc. valdo buvęs didžiausias įmonių grupės „Alita“ akcininkas Vytautas Junevičius.
