Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) pernai kovą priėmus galutinį BKT nepalankų sprendimą bendrovė pateikė individualų skundą KT.
Jame BKT prašo ištirti, ar Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostata dėl investuotojo ryšių su užsienio valstybių institucijomis, fiziniais arba juridiniais asmenimis neprieštarauja Konstitucijos straipsniui, jog „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“.
Vyriausybė 2019 metų rugsėjį svarstė sandorį, kuriuo BKT prašė leisti įsigyti Nemuno terminalo akcijas. Pasak BNS šaltinių, Ministrų kabinetas tuomet nusprendė neblokuoti sandorio, o pavedė vyriausybinei strateginius sandorius tikrinančiai komisijai nustatyti papildomus saugiklius, įvertinus VSD įvardytas rizikas.
I.Udovickis tų pačių metų spalį BNS nurodė, kad BKT gavo vyriausybinės komisijos rekomendacijas, iš kurių, jo žodžiais, suprato, kad komisija „aiškiai nori, kad terminalui nebūtų leista plėstis“.
BKT 2019-ųjų spalį viešai skelbė, jog vyriausybinė komisija rugsėjo 12 dieną nutarė, kad įmonė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, o Vyriausybė rugsėjo 30 dieną pavedė komisijai nustatyti sąlygas įmonės investicijoms – BKT teigimu, jos turėtų siekti apie 70 mln. eurų.
Tačiau spalio 8 dieną komisija nurodė tokias sąlygas, kurios, BKT įsitikinimu, prieštarauja Lietuvos ir Europos Sąjungos teisei bei tarptautiniams šalies įsipareigojimams ir yra neįvykdomos.
Šiemet vasarį milijonų „Belaruskalij“ krovinių netekęs BKT ir Nemuno terminalas Klaipėdos uoste yra vienas šalia kito, abiejuose daugiausia akcijų turi I.Udovickis.
Jei gaus Konkurencijos tarybos leidimą, I.Udovickis iki šių metų pabaigos ketina išpirkti 30 proc. „Belaruskalij“ valdomų BKT akcijų ir tapti vienvaldžiu įmonės savininku bei tikisi iki kitų metų rudens perkrauti apie 10 mln. tonų Ukrainos grūdų.
