Didžiausio Skandinavijos oro uosto operatorė teigė, kad galimybė atleisti 650 darbuotojų buvo svarstoma „siekiant užtikrinti ilgalaikį oro uosto konkurencingumą“.
Pasak oro uosto operatorės, ji pradės diskusijas su profsąjungos atstovais, kad nustatytų galutinį mažinamų darbo vietų skaičių.
„Labai liūdna, kad liks mažiau darbuotojų“, – pranešime teigė generalinis direktorius Tomas Woldbye.
„Mūsų tikslas per krizę buvo išlaikyti kuo daugiau veiklos ir kuo daugiau darbo vietų oro uoste“, – pridūrė jis.
Atsisakius 650 darbo vietų, išlaidos sumažėtų maždaug 45 mln. eurų per metus.
Kopenhagos oro uostas per pirmąjį pusmetį prarado apie 31 mln. eurų ir prognozuoja dar didesnius nuostolius antrąjį pusmetį.
Oro eismas keletą mėnesių buvo praktiškai sustojęs, nes įvairios šalys, siekdamos sustabdyti koronaviruso plitimą, įvedė karantinus ir nors oro transporto bendrovės atnaujino kai kurias paslaugas, tačiau veiklos apimtis vis dar yra daug mažesnė nei prieš krizę.
Praėjusį mėnesį Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) teigė, kad pasaulinis oro eismas negrįš į tokį lygį, koks buvo iki koronaviruso pandemijos, bent jau iki 2024 m.
Pirmadienį Frankfurto oro uosto operatorė „Fraport“ paskelbė apie 3000–4000 darbo vietų mažinimą, arba apie 15 proc. savo darbo jėgos.
Birželio pabaigoje aviacijos paslaugų įmonė „Swissport“, pirmaujanti oro uostų antžeminių ir krovinių pervežimo paslaugų teikėja, pareiškė, kad planuoja atsisakyti 4 000 darbo vietų oro uostuose, kuriuos valdo Didžiojoje Britanijoje.
