Prie kampanijos prisijungia vis daugiau įmonių. Su 15min studijoje viešėjusiais „Rokiškio sūrio“ vadovu Daliumi Trumpa ir „Vilniaus paukštyno“ bei „Kaišiadorių paukštyno“ generaliniu direktoriumi Dariumi Gudačiausku kalbėjomės apie pandemijos padarytą žalą verslui, išėjimo iš krizės būdus bei kaip prie to galime prisidėti kiekvienas iš mūsų.
Didžiausias iššūkis – sustojęs eksportas ir susidariusi perteklinė produkcija
„Vilniaus paukštynas“ ir „Kaišiadorių paukštynas“ viščiukus broilerius superka iš daugybės juos auginančių Lietuvos ūkininkų.
D.Gudačiausko teigimu, dėl COVID-19 užsidarius rinkoms, uždarius restoranus, kavines ir viešbučius Europoje ir daug kur pasaulyje, paukštynas liko be didelės dalies savo rinkų ir pajamos iš eksporto sumažėjo 35 proc. „Ir tai lėmė, kad visa ta grandinė, visa ekosistema, kurią mes buvome sukūrę, gana stipriai sustreikavo. Tas neigiamas poveikis yra stiprus ir toje įtampoje gyvename jau ketvirtas mėnuo“, – neslepia paukštyno vadovas.
Anot D.Trumpos, yra gerai ar blogai galima įvertinti tik palyginant. Tad lyginant su tais verslais, kurie karantino metu buvo priversti visai užsidaryti – tai restoranai, viešbučiai, kelionių agentūros, aviakampanijos, pieno sektoriui gana pasisekė, nes gamyba nesumažėjo, nors tiekimo grandinė eksportui ir sustojo.
„Ši krizė per paskutinius 20 metų pieno gamintojams yra gal trečia, tad būtų neatsakinga neišmokti jų pamokų. Mes, kaip įmonė, šią krizę priėmėme pasiruošę ir žinodami, ką daryti, naujiena buvo tik kaip apsisaugoti nuo ligos. Bet gamybos prasme mes nematėme pavojų. Nors ir negalėdami eksportuoti, mes galėjome gaminti produktus, kuriuos galėjome padėti į sandėlius. Žiūrint iš šio taško mes galime džiaugtis, kad krizė mus dar tik tiek palietė“, – optimizmo neslėpė „Rokiškio sūrio“ vadovas.
D.Trumpa neslepia, kad teko pakeisti gamybos krepšelį, nes viena pagrindinių įmonės eksporto rinkų – Šiaurės Italija užsidarė viena pirmųjų. Čia ir pravertė ankstesnių krizių suvaldymo patirtis, tad buvo persiorientuota į gamybą tokių produktų, kuriuos galima saugoti – tai kietieji sūriai, lieso pieno miltai.
Besitraukianti ekonomika šaukiasi valstybės pagalbos
D.Gudačiausko teigimu, prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika dar šiais metais trauksis 8%. Tai reiškia, kad Lietuva parduos 8 proc. mažiau prekių ir paslaugų pinigine verte. „Kai taip atsitinka versle, mes visų pirma mažiname išlaidas ten, kur jos nėra būtinos, o paskui stengiamės daryti daugiau tų darbų, kurie gali mums atnešti daugiau pajamų ir geresnius santykius su klientais. Stengiamės, kad nesutriktų pinigų srautai“, – analizuoja paukštynų vadovas.
Svarbiausia, anot jo, kad pinigai suktųsi savoje ekonomikoje, o ne išvažiuotų į kitų šalių iždus. Tačiau šiuo metu vykstantys dalykai ekonomikos mokslų daktaro laipsnį turinčio D.Gudačiausko nenuteikia optimistiškai: auginantys vaikus džiaugiasi, kad gaus už juos pinigų, priešpensinio amžiaus žmogus atsisako dirbti, nes jis gaus didesnę išmoką nedirbdamas, darbo netekę žmonės neina dirbti, nes jiems valstybė moka pašalpas daugiau nei pusę metų, prekybininkai perka perteklinę lenkišką paukštieną ir taip remia Lenkijos ūkininkus. „Ne ten einam, tad labai tikiuosi, kad greitai atsigavęs pasaulis mus išgelbės, kitaip iš šios krizės išeisim su dar mažiau gamyklų savo šalyje“, – įsitikinęs pašnekovas.
D.Gudačiausko manymu, krizės pasekmės dar bus jaučiamos dvejus metus, nes vartotojai nežada sugrįžti labai greitai prie savo įprasto vartojimo. „Pastebėjome, kad prekių perka vienu metu vartotojas daugiau, perka tik tas prekes, kurių nesuvartojus galima pasidėti į šaldiklį ir suvartoti kitą kartą. Tad galima sakyti, kad paties pirkėjo įpročiai lemia, kad tas vartojimas yra kitoks, atsakingesnis”, – dalinasi paukštynų vadovas.
D.Trumpos teigimu, pradžioje karantino jautėsi pasikeitęs vartojimas: „Būdavo tai labai dideli užsakymai prie kokių nors blogų naujienų, o kai žmonės užsiperka, paskui visai nieko neperka, tai gamybos įmonėms vėl iššūkis, nes reikia prisiderinti. Bet gegužės antrą pusę ir birželį vartojimas praktiškai atsistatė į normalias vėžes pagal kiekius. Skirtumas gal tik toks, kad nedirbo kavinės ir restoranai, tai daugiau buvo perkama per prekybos tinklus ir perkami kitokie produktai. Tad iš esmės didelių pasikeitimų pieno pramonėje nėra“, – konstatavo „Rokiškio sūrio“ vadovas.
Kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ duoda atsaką krizei
Paukštynų situacija, pasak D.Gudačiausko, kardinaliai skiriasi nuo pieno perdirbėjų. Mat paukštininkystėje yra svarbi kiekviena diena, nes peraugę paukščiai nebetinka perdirbimui, kadangi taip yra sureguliuota visa įranga. Vėliau tų paukščių nebus kur dėti, o visi juos auginantys ūkininkai tiesiog bankrutuos. Taigi reikia galvoti, kaip iš šios situacijos išeiti ir kur surasti tų pozityvių natų.
Tad gavęs pasiūlymą dalyvauti kampanijoje „Išvien dėl Lietuvos“, paukštynų vadovas ilgai nedvejojo, nes suprato, kad tik su „Maximos“ autoritetu ir gebėjimu pritraukti pirkėjų dėmesį galima sukelti bangą ir paskatinti žmones vartoti lietuvišką produkciją.
„Reikėjo išspręsti tik vieną klausimą: dirbant ir taip nuostolingai pasiryžti dar padidinti tą nuostolį. Bet su tokiu šūkiu „Išvien dėl Lietuvos“ sprendimą mes priėmėme labai greitai, sumažinom kainas ten, kur dar šiek tiek uždirbdavom ir mums tai pasiteisino. Rizikavom, bet vartotojai mus išgirdo, mūsų prekių apyvarta padidėjo vidutiniškai 17 proc., o kai kuriose kategorijose net iki 58 proc.“, – neslepia pašnekovas.
D.Gudačiausko teigimu, gamintojai patys vieni tos žinios, kad reikia pirkti lietuvišką prekę, nebūtų pajėgę paskleisti: „Atsakymas bet kuriai krizei yra vidaus vartojimas. Žmonės turi pirkti produktus, kurių jiems reikia, pagamintus ir perdirbtus toje šalyje, tada ekonomika ir pinigų srautai sukasi šalies viduje. Ir netgi ta parama, kurią gauna žmonės, ji sukasi viduje, o ne išvažiuoja į kitos šalies iždą“.
Pasak D.Trumpos, kampanija „išvien dėl Lietuvos“ yra solidarus veiksmas, kurį galima efektyviai atlikti tik dirbant kartu, o ne po vieną. Didžiausias naudos gavėjas šiuo atveju yra pirkėjas, kuris, pirkdamas lietuvišką produktą, pats save remia per tai, kad visi mokesčiai, nuo pašarų ruošimo iki karvės melžimo ir produkto perdirbimo, lieka Lietuvoje. Iš to gaunasi daugiau kelių, vaikų darželių, geriau medikams ir t.t.
„Esmė ta, kad po vieną įmonės to negali padaryti, ir „Maxima“ viena to nepadarė, ji kreipėsi į mus siūlydama tapti ne paramos davėjais šioje kampanijoje, o partneriais. Tas buvo labai malonu ir todėl lengva prie to prisijungti. Ir nauda dabar yra ne tik piniginė – mums, kaip gamintojams, yra daug maloniau gaminti vietinei rinkai. Mes visada Lietuvos rinką laikome prioritetu ir savo 2/3 produkcijos vežame į užsienio rinkas ne todėl, kad nenorime parduoti Lietuvoje. Tiesiog ji yra per maža, nes produkcijos yra pagaminama gerokai daugiau“, – konstatuoja „Rokiškio sūrio“ vadovas.
D.Trumpos teigimu, kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“ žinutė pirkėjus jau pasiekė ir tai rodo skaičiai: „Aš manau, daugiau informuojat apie šią akciją, jos efektyvumas bus dar didesnis“.
Ir pabaigai – D.Gudačiausko kvietimas kiekvienam iš mūsų: jei norime nepajausti neigiamų ekonominių pasekmių, turime sąmoningai pirkti lietuviškas prekes ir paslaugas. To reikia mums visiems. Nes pirkdami Lietuvoje pagamintą prekę mes remiame savo tėvų senatvę, savo vaikų mokslus, savo medikus, remiame savo vartotoją. Nes šalis, kuri nieko negamina, negali būti turtinga šalis.
