Opcionų turintys darbuotojai tampa įmonės bendrasavininkais, o tai, ekspertų teigimu, didina jų motyvaciją, sukuria šeimininkiškumo jausmą. Tokio modelio naudas mato ir darbdaviai – opcionas tampa investicija ateičiai – darbuotojas sutinka dirbti už mažesnį atlygį tikėdamasis, kad pritraukus investuotoją jis gaus gerokai didesnį atlygį įgyvendinamas opcioną.
„Opcionų metodą sėkmingai taiko dideli, išvystyti ir toliau augti bei sėkmingai konkuruoti norintys verslai, „biržinės“ įmonės. Jei stabiliai veikiančiose kompanijose suteikiamų akcijų dalis yra reikšminga, tai gali būti stabilus ir solidus priedas prie darbo užmokesčio. Be to, bendrovei suteikti akcijas, kurios būtų tokios pat vertės, kaip darbo užmokesčio padidėjimas, yra pigiau, nes sutaupoma nuo darbo užmokesčio padidinimo mokėtina mokesčių dalis“, – kalbėdama apie opcionų naudas pastebi Jurgita Judickienė, „TRINITI JUREX“ partnerė, advokatė.
Akcijų opcionus, kaip vieną iš atlygio formų, jau kelerius metus naudoja tokios įmonės kaip „Invalda INVL“, Šiaulių bankas, „Auga Group“, „Telia“, „Linas Agro“ ir daugelis kitų, toks talentų pritraukimo sprendimas yra būdingas daugeliui startuolių.
Sėkmės faktorius turto valdymo versle
Jau kelerius metus opcionus naudojanti turto valdymo grupė „Invalda INVL“, kuriai priklauso „INVL Asset Management“, tokią programą įmonėje taiko į premijas pretenduojantiems darbuotojams. Motininės bendrovės akcininku gali tapti visi, nepriklausomai nuo jų užimamų pareigų. Kiti galimi pasirinkimai – gauti priedą pinigais arba kaip pervedimą į antros ar trečios pakopos pensijų fondus.
„Pagrindinis sėkmės faktorius turto valdymo versle – motyvuoti ir įsitraukę darbuotojai, jie kuria vertę klientams, todėl opcionai padeda suderinti įmonės ir darbuotojų interesus“, – įsitikinęs „INVL Asset Management“ privataus kapitalo padalinio vadovas Vytautas Plunksnis.
Pasak jo, privataus kapitalo versle įsigydama kontrolinius ar reikšmingą įtaką leidžiančius daryti akcijų paketus, įmonė dažnai tvirtina ir opcionų programą pagrindiniams vadovams, kuri susieta su pasitraukimo iš įmonių verte. „Jeigu mes ir mūsų investuotojai gauna grąžą, viršijančią nustatytą minimalų tikslą, dalį perviršio gauna ir įmonių vadovai – istoriškai, daug vertės sukūrę vadovai yra tapę ir milijonieriais“, – pastebi V.Plunksnis.
Dabartinė opcionų programa įmonėje galioja nuo 2016 metų, tačiau kiek kitokia opcionų programa buvo taikoma ir anksčiau. Pašnekovo teigimu, labai svarbu, kad darbuotojams opcionai būtų dalijami turint pagrindą, pretenduojantys į juos turi atitikti aiškius, iš anksto nustatytus, kriterijus, kurti vertę akcininkams.
„Opcionai patrauklūs tik listinguojamose bendrovėse arba tose privačiose įmonėse, kurias ateityje ketinama parduoti. Jeigu tai – šeimos verslas, paprastai vadovus ir darbuotojus geriau motyvuoti pinigais, nes suteikiamų akcijų vertė neaiški, o galimybės jas parduoti – ribotos“, – svarsto ekspertas.
Skatina siekti ilgalaikių tikslų
Opcionų programą jau kelerius metus naudoja ir Šiaulių bankas. Banko grupės darbuotojams, kurie pagal savo pareigas priima su didele rizika susijusius sprendimus, kintamojo atlygio dalis išmokama suteikiant įmonės akcijų.
Pasak Šiaulių banko personalo vadovės Jurgitos Simanavičiūtės, darbuotojo tapimas akcininku turi daug privalumų: tokia programa skatina darbuotojus siekti ilgalaikių tikslų, neprisiimti nepagrįstos rizikos, užtikrinti tvarų įmonės augimą, pasverti svarbius sprendimus. Kitaip tariant, akcijų turėjimas skatina darbuotojus rūpintis banko sėkme.
„Akcijų suteikimas darbuotojams atneša daug įvairių naudų, tarp jų – ir galimybę gauti papildomas pajams iš akcijų rinkos kainos pokyčio. Tai natūraliai skatina darbuotojus domėtis įmonės veikla, banko akcijomis, birža, prekyba, siekti geresnių rezultatų kadangi nuo to priklauso ir įmonės akcijų kaina – kuo ji aukštesnė, tuo daugiau tiesioginės naudos atneša darbuotojui“, – kalba J.Simanavičiūtė.
Tačiau ji pastebi, kad įvertinti, kiek realiai padidėja darbuotojo motyvacija taikant opcionus ir kiek – kitas motyvavimo priemones, gali būti gana sudėtinga atskirti. Juolab, kad Šiaulių banke akcijų opcionai taikomi dar tik kelerius metus, nuo 2019-ųjų.
„Didžiausias iššūkis – administravimo našta. Opcionų suteikimo procesas nėra labai paprastas, todėl šiuo keliu eiti nusprendusi įmonė turi įsivertinti tiek savo kompetenciją, tiek turimus resursus“, – sako J.Simanavičiūtė.
Didėja įsitraukimas į įmonės veiklą
Akcijų opcionus jau dvejus metus, nuo 2019-ųjų, taiko ir „AUGA group“, jais įmonėje šiuo metu naudojasi 240 darbuotojų, nepriklausomai nuo jų užimamų pareigų. „Ar tai vadovas, ar specialistas – jei darbuotojas gali turėti įtakos sprendimų priėmimui, jei jo veikla tiesiogiai susijusi su įmonės rezultatais ir jis įmonėje dirba ne mažiau nei metus, jam gali būti suteikiami opcionai“, – sako Viktorija Gružauskienė, „AUGA group“ personalo departamento direktorė.
Pasak jos, tokia sistema naudinga tiek darbdaviui, tiek darbuotojui – darbuotojai, turintys akcijų opcionus, ir ateityje tapsiantys smulkiaisiais akcininkais, labiau įsitraukia į įmonės veiklą, jos rezultatų gerinimą, jaučiasi motyvuoti, tampa lojalesni. V.Gružauskienės teigimu, po 2020 m. žemės ūkio bendrovėse atlikto vidinio tyrimo paaiškėjo, kad 92 proc. opcionus turinčių darbuotojų jaučia ir supranta jų, kaip profesionalų naudą bendrovėje– žinojimas, kad turi opcionų jiems yra ne tik malonus įvertinimas, bet ir motyvacija stengtis.
„Sudėtingesni buvo pirmieji metai – tuomet darbuotojams teko daug pasakoti apie opcionų vertę, paaiškinti, kokią naudą jie gaus. Sulaukėme ir klausimų, ypač iš jaunesnių darbuotojų – jiems atrodė, kad išdirbti vienoje įmonėje daugiau nei trejus metus – gana sudėtinga užduotis, tačiau dabar matome, kaip keičiasi jų požiūris, supratę vertes jie labiau linkę pasilikti įmonėje“, – tikina V.Gružauskienė.
Pasak jos, labai svarbu darbuotojų edukacija įmonės viduje, atsakyti darbuotojams į visus galimus klausimus, paaiškinti opcionų suteikiamas naudas ir galimybes jiems suprantama kalba. Todėl „AUGA group“ investavo daug laiko į susitikimus su darbuotojais, supažindino juos, kaip veikia sistema, naudodami pavyzdžius kartu skaičiavo galimą grąžą.
„Drauge skaičiavome, kokią naudą konkretus darbuotojas gautų jei akcijos turėtų tik nominalią vertę, kokią – jei kiltų du, tris kartus. To rezultatas džiugina: dabar didžioji dalis darbuotojų puikiai žino įmonės akcijų kursą, jo pokytį, jie domisi. Ir kuo labiau artėja terminas, kai akcijos paskirtos opciono sutartimi taps darbuotojo nuosavybe, tuo darbuotojai labiau ima suvokti jų vertę“, – patirtimi dalijasi V.Gružauskienė.
