Pagal Finansų ministerijos parengtą įstatymo projektą, indėlininkai bus įpareigoti papildomai investuoti į unijas. Indėlis galės būti tik iki dešimt kartų didesnis nei turimas pajus. Pavyzdžiui, jeigu kredito unijos narys turi 100 litų vertės pajų, jo indėlis galės būti tik iki 1 tūkst. litų.
Lietuvos centrinės kredito unijos asociacija skaičiuoja, kad įsigaliojus naujajam įstatymui per 2014 metus kredito unijų nariai turės į pajus investuoti 110 mln. litų.
„Greičiausiai indėlininkai tiesiog pasitrauks iš unijų, o joms liks tik bankrutuoti. Tokios proporcijos nerasi nė vienoje pasaulio šalyje, kuriose veikia kredito unijos. Nežinau, kiek indėlininkų norėtų investuoti dešimtadalį savo lėšų. Daugelis jų tikrai pasitrauks iš unijų“, – sakė Lietuvos kredito unijų asociacijos vadovas Fortūnatas Dirginčius.
Tačiau Lietuvos bankas įsitikinęs, kad būtent kredito unijų nariai turi daugiau investuoti į jų stabilumą – mat kitu atveju vėl tektų prašyti kompensacijų iš biudžeto.
Anot Lietuvos banko, pastarojo meto tendencijos kelia nerimą. Rinkos prievaizdai teigia, kad dauguma kredito unijų narių save laiko tik indėlininkais.
„Jie nesijaučia unijos savininkais, o tai yra sunkiai suderinama su unijų, kaip kooperatinių bendrovių, esme“, – teigia Lietuvos banko Priežiūros skyriaus tarnyba.
Lietuvos banko žiniomis, kai kuriose kredito unijose kapitalas formuojamas iš skolintų pinigų: klientui suteikiama didesnė paskola, kurios dalis panaudojama pajiniams įnašams.
2013 metų sausio mėnesį dvi kredito unijos – Nacionalinė kredito unija ir „Švyturio taupomoji kasa“ pripažintos nemokiomis, gegužės mėnesį atšaukta dar vienos kredito unijos – „Laikinosios sostinės kredito“ – veiklos licencija.
Draudimo išmokoms mokėti šių kredito unijų indėlininkams „Indėlių ir investicijų draudimas“ skolinosi lėšų iš valstybės.
