ALKU primena, kad dar prieš 3 savaites įspėjo Seimo narius apie galimus suinteresuotų grupių siekius stabdyti kredito unijų reformą.
„Struktūrinei kredito unijų reformai, kurią pateikė LR finansų ministerija ir pritarė didžioji kredito unijų dalis, Lietuvos bankas, Tarptautinis valiutos fondas, aktyviai priešinasi kai kurios kredito unijos, vadinančios save „savarankiškai veikiančiomis“.
Atstovaudamos mažiau nei 20 proc. sektoriaus, šios unijos paskubomis Seime inicijavo pataisų teikimą, kurios, mūsų vertinimu, neturi nieko bendra su kooperatine bankininkyste, sukuria sąlygas rizikingai ir nekontroliuojamai finansinei veiklai“, – sakė asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus.
Kredito unijų reformos teisės aktų projektus, kuriems pritarė didžioji rinkos dalyvių dalis, LR finansų ministerija Seimui pateikė dar 2015 m. lapkričio 10 dieną. Remiantis šiais aktais, visos kredito unijos turėtų susivienyti į centrines kredito unijas, sukurdamos vieningas mokumo užtikrinimo sistemas.
„Tokiu būdu bendrai veikiančios unijos taptų patikima alternatyva bankams, prisidėtų prie stabilaus Lietuvos ekonomikos augimo, o sukurta mokumo užtikrinimo sistema užkirstų kelią tolesniems unijų bankrotams, taip saugant ir mokesčių mokėtojų pinigus“, – teigė LCKU valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.
Tačiau šių metų kovo 14 d. buvo netikėtai įregistruoti alternatyvūs teisės aktų projektai, kuriuos aktyviai remia vadinamos „savarankiškai veikiančios“ kredito unijos. Įteisinus alternatyvų sumanymą, kredito unijų misija būtų pakreipta ne tenkinti unijų poreikius, o investuoti į vertybinius popierius, priimti valdymo sprendimus, apribojant kredito unijų narių dalyvavimą ir atsisakant pagrindinio kooperacijos principo.
„Mūsų vertinimu, šios pataisos būtų naudingos tokiems rinkos dalyviams, kurie turėdami unijų statusą renka valstybės apdraustus indėlius ir šiais pinigais finansuoja galimai abejotinas ir rizikingas veiklas. Primenu, kad nuo 2013 m. Lietuvoje jau bankrutavo 5 kredito unijos, 4 iš jų priklausė „savarankiškai veikiančių“ unijų grupei. Bankrutavusių unijų indėlininkams jau išmokėta 114 mln. eurų“, – sakė ALKU vadovas R.Stonkus.
Alternatyvūs įstatymų projektai sulaukė neigiamo Lietuvos banko ir LR finansų ministerijos įvertinimo.
„Šią savaitę ir Tarptautinis valiutos fondas atkreipė dėmesį į tai, kad delsimas įteisinti struktūrinę kredito unijų reformą kenkia visos valstybės finansų sistemos stabilumui. Todėl Seimo narių prašome apsvarstyti ir priimti daugiau nei du metus su visuomene, rinkos dalyviais ir Lietuvos banku derintus ir LR finansų ministerijos pateiktus kredito unijų ir centrinių kredito unijų įstatymo projektus“, – sakė R.Stonkus.
„Lietuvos kredito“ vadovas: esu šokiruotas negarbingu kolegų elgesiu
Tuo tarpu asociacijos „Lietuvos kreditas“ valdybos pirmininkas Kęstutis Olšauskas pasipiktino negarbingu žingsniu, kurį žengė kolegos iš Asociacijos Lietuvos kredito unijos (ALKU) ir Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU).
„Mintis, kad liberalams mestas šešėlis esą yra susijęs su, atkreipkime dėmesį, ALKU ir LCKU nepalaikomu projektu, yra labai abejotina, nekorektiška. Nereikėtų mėtytis kaltinimais, kol nėra jokios patikrintos informacijos.
Kolegos, kurie taip elgiasi, griauna pačius kooperatyvinių finansų įstaigų veiklos pamatus. Net pačios ALKU tinklapyje parašyta, jog ši dalį Lietuvoje veikiančių unijų vienijanti sąjunga vadovaujasi atsakomybės, novatoriškumo, kompetencijos, atvirumo, pilietiškumo vertybėmis“, – pastebi K.Olšauskas.
„Jei novatoriškumas – pasigriebti karštą tebevykstančio skandalo „bulvę“ ir ja pasinaudoti svetimai idėjai užgniaužti, tai tada ALKU tikrai yra geri inovatoriai. Tik man labai gaila, kad esame tokiose nelygiose sąlygose – nebegalime pasinaudoti šia juodųjų viešųjų ryšių „inovacija“ ir atsilyginti tokiu pačiu kaltinimu, nes tai jau nebebūtų inovacija. Gal – kuo pats kvepia, tuo kitą tepa?“, – ironizavo asociacijos vadovas.
