Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) praėjusių metų auksiniu gaminiu pripažintą PET taros pūtimo mašiną LITO CUSTOM BLOW sukūrė „Tereko“ konstruktoriai, vadovaujami Igno Barniškio. Mašina buvo pagaminta įmonėje ir parduota į Kanadą.
„Pelnyti metų gaminio auksą konstruktoriams padėjo įmonės technikos direktorius Robertas Bružas, įrangos surinkimo vadovas Andrius Ruškys su savo brigada, kuri ir pagamino įrengimą. Užsiauginome tą kūrybinį ir techninį potencialą, prisikvietėme gabių žmonių iš visos šalies“, - sutelktu kolektyvu džiaugėsi bendrovės „Terekas“ vadovas ir savininkas Juozas Maksvytis.
Dėl 2013 metų „auksinio“ gaminio „Terekas“ rungėsi su kitais Lietuvos mašinų gamintojais. J. Maksvytis pripažino, jog šiame sektoriuje Lietuvoje konkurentų yra mažiau negu, pvz., maisto pramonės, tačiau pabrėžė, jog sukurti ir pagaminti nuo 700 tūkst. iki 1,5 mln. Lt vertės, kaip LITO CUSTOM BLOW mašiną reikia didelių investicijų – tiek piniginių, tiek žmogiškųjų.
„Lietuvos metų gaminio 2013“ komisijos pirmininkas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys pastebėjo, jog konkursui paraiškų pateikė kur kas daugiau negu ankstesniais metais mašinų ir įrenginių bei statybos ir statybinių medžiagų pramonės įmonių. „Tokių sektorių paraiškų gausėjimas patvirtina šalies ūkio atsigavimą“, - sakė jis.
Inovatyvi ir sėkmingai dirbanti įmonė
„Terekas“ pelnė ir 2013 metų šalies inovatyvios įmonės pripažinimą. Šis apdovanojimas įmonei iš dangaus irgi nenukrito. „Praėjusiais metais labai daug investavome į kokybės gerinimą: naują modernią laboratoriją įsirengėme PET butelių ruošinių ir metalo detalių kokybei nustatyti. Paleidome naują metalo apdirbimo cechą, aprūpintą šiuolaikine CNC frezavimo ir tekinimo įranga. Šios įrangos pagalba gaminame labai sudėtingus gaminius, kaip antai – presformas. Jas naudojame gamindami PET butelių pūtimo įrangą, kurią 100 proc. eksportuojame. Ceche gaminamos ir kitos šiai įrangai reikalingos detalės“, - kalbėjo J. Maksvytis.
Sėkmingos 2013 metų įmonės apdovanojimas „Terekui“ atiteko už kasmet, pernai taip pat, po 15-20 proc. didėjantį įmonės produkcijos eksportą. Šiandieną „Terekas“ savo produkciją eksportuoja į 24 pasaulio valstybes. Pernai eksportui spartinti įkūrė dukterinę įmonę Švedijoje – „Terekas Sweden“. „Ten dabar instaliuojame įrangą. Šį sausį pradėsime dirbti visu pajėgumu – ten gaminsime PET tarą Švedijos rinkai“, - sakė J. Maksvytis.
Kurti įmonės padalinį Švedijoje paskatino brangi Kretingoje pagamintų ir eksportuojamų PET butelių logistika. „Skandinavijos šalių rinkoje turime 4-5 metų įdirbį, tačiau dėl didelių logistikos kaštų sunku konkuruoti su vietiniais PET taros gamintojais. Čia pirma kregždė toks filialas Skandinavijoje. Tikimės, kad jis pasitarnaus „Tereko“ reprezentacijai ir plėtrai šiame regione“, - kalbėjo „Tereko“ vadovas.
Priims darbuotojų, diegs naujus standartus
„Tereko“ įmonėje Vytauto g., Kretingoje dabar dirba apie 120 žmonių. J. Maksvytis patikino, jog dėl startuojančio naujo padalinio Švedijoje darbuotojų skaičius Kretingoje nemažės. „Esame numatę į įmonę Kretingoje šiais metais investuoti apie 3 mln. Lt. Plėsime nestandartinių PET ruošinių gamybą, laboratoriją, investuosime į produkcijos kokybės gerinimą ir priimsime apie 12 naujų darbuotojų“, - tvirtino vadovas.
Pernai į metalo apdirbimo cechą dirbti buvo priimti 28 nauji darbuotojai. „Terekas“ kvalifikuotų darbuotojų ieško visoje šalyje, kadangi Kretingoje jų trūksta, netgi galima teigti nėra – į darbą vietiniai dažniausiai iš pradžių priimami kaip mokiniai. Iš kitų šalies vietovių atvykstantiems dirbti į Kretingą įmonė stato namus. Jau iškilo du po 200 kv.m ploto namai, iš kurių vienas apgyvendintas, kitas baigiamas įrengti. „Jei norės, namus juose gyvenantys darbuotojai galės nusipirkti. Pirkti siūlome neskubėti, kad jauni žmonės neužsikrautų paskolų naštos, pasidžiaugtų gyvenimu“, - teigė J. Maksvytis.
Šiemet įmonė „Terekas“ yra užsibrėžusi diegti kelis tarptautinius kokybės ir kvalifikacijos standartus: standartą BRC, naudojamą skandinavų maisto pramonėje, ir standartą LEAN, parengtą „Toyotos“ automobilių gamintojų japonų, užtikrinantį gamybos sistemos optimizavimą ir efektyvumą. „Toyotos“ gamintojai pasiekė, kad kiekvienas darbuotojas sukuria maksimalią pridėtinę vertę. Jie ieško įmonėje pridėtinės vertės nekuriančių veiksnių ir juos išmeta kaip šiukšles“, - apie LEAN standartą ir jo veikimą pasakojo J. Maksvytis. Verslininkas pripažįsta, jog pasiekti, kad lietuviai (kurių darbo našumas yra 3-4 kartus mažesnis už europiečių vokiečių) dirbtų kaip japonai, yra sunkus uždavinys. „Čia ne vienos dienos darbas. Tai visa filosofija, kaip namo statyba – pradedi nuo pamatų, sienų... Lietuvoje nesame pirmi, žinau, kad LEAN standartą diegti ėmėsi netgi kelios savivaldybės. Jei neklystu, viena iš jų yra Skuodo“, - teigė J. Maksvytis. Verslininkas įsitikinęs, jog darbo našumas yra Lietuvos pramonės resursas jo konkurencingumui Europos ir pasaulio rinkose didinti.
