Ekonomistai kalba, kad staigus aukso kritimas gali byloti apie tai, jog daugiau nei dešimtmetį trukęs aukso brangimas baigėsi.
Per dešimtmetį aukso kainos išaugo beveik penkis kartus – nuo 260 dolerių už trojos unciją 2000 m. iki 1913 dolerių už trojos unciją 2011 m. rugsėjį. O antradienį aukso kaina buvo pasiekusi 1322 dolerius už trojos unciją, tačiau vėliau stabilizavosi.
Visi pateikia daugybę aukso kritimo priežasčių teorijų, bet aš sakyčiau, kad kaupimasis kritimui tęsėsi metus ar pusantrų, kol pratrūko.
Burbulas sprogo
Pasak Investuotojų asociacijos valdybos nario Vaidoto Rūko, pagrindinė tokio drastiško aukso smukimo priežastis – sprogo ilgus metus pūtęsis aukso burbulas.
„Visi pateikia daugybę aukso kritimo priežasčių teorijų, bet aš sakyčiau, kad kaupimasis kritimui tęsėsi metus ar pusantrų, kol pratrūko. Prieš penkerius metus apie auksą niekas nekalbėjo ir tik tada, kai aukso kaina pasiekė viršūnę, žmonės pradėjo bėgti ir sakyti, kad auksas dar ilgai kils – tai yra vienas iš burbulo apibrėžimų: kuo daugiau žmonių pradeda domėtis turtu ir į jį investuoti, tuo labiau artėja burbulo sprogimas. Su auksu buvo tas pats“, – sako pašnekovas.
Esą kitos ekonomistų įvardinamos aukso kritimo priežastys, neva Kipro centrinis bankas pardavinėja aukso atsargas ir dar mažesne kaina nei rinkoje, tėra dar nepatvirtinti gandai. Mažai tikėtina aukso kritimo priežastis V. Rūkui atrodo ir kritimas dėl prastesnių nei tikėtasi Kinijos ketvirčio finansinių rezultatų.
Pasak investuotojo, ateityje aukso kainų kritimas taip pat turėtų tęstis, tik neturėtų būti toks žymus.
„Manau, kad po matysime simbolinį kainos atsitiesimą, toliau turėsime ramesnės prekybos periodą. Scenarijus, kad kainos ir toliau drastiškai smuks, taip pat mažai tikėtinas“, – sako V. Rūkas.
Paklaustas, kokį skaičius Lietuvos investuotojų galėjo nukentėti nuo staigaus aukso kainų smukimo, pašnekovas įvardina šimtą ar kelis šimtus žmonių – esą profesionaliai investuojančiųjų į auksą Lietuvoje tėra mažuma.
V. Rūko teigimu,įdomu tai, kad gryno aukso supirkimo kaina aukso supirktuvėse krito tiek pat, kiek ir akcijų rinkose, tačiau juvelyrinių dirbinių parduotuvėse jis neatpigoL „Teko girdėti, kad juvelyrai neskuba nuleisti aukso kainų, jie auksą dar parduoda senosiomis kainomis, tačiau jei norite parduoti, kaina būna mažesnė nei įprastai.“
Juvelyriniai dirbiniai – kaip nafta
Aukso supirktuvėse kainos jau nukrito maždaug nuo 72 iki 62 litų už 585 prabos auksą.
Lietuvos prabavimo rūmų vadovas Eimantas Mitkus sako, kad net ir tokiu atveju, jei aukso kainos visai nekils, aukso dirbinių kainų pokyčių juvelyrinėse parduotuvėse greičiausiai sulauksime geriausiu atveju po keleto mėnesių – mat aukso kainų svyravimus rinkose vartotojai pajunta tik praėjus kuriam laikui.
„Čia kaip su naftos kainomis, naftos kaina pasaulinėse rinkose krinta, o degalinėse išlieka tokia pati“, – lygina pašnekovas.
Juvelyrinių dirbinių parduotuvės „Du safyrai“ vadovas ir Vilniaus universiteto geologijos katedros dėstytojas daktaras Arūnas Kleišmantas sako, kad aukso dirbinių kaina gali nekristi ir pusę metų – mat pakilus aukso kainoms dauguma juvelyrinių dirbinių pardavėjų ėmė pritaikyti įvairias technologijas ir pardavinėti nekokybišką, pūstą auksą, kurio gamybai žaliavų yra nusipirkę ilgam laikui į priekį.
„Didžioji dalis to, ką dabar matome juvelyrikos parduotuvėse yra ne aukso papuošalai, o brangioji bižuterija. Juvelyrai prisipirkę žaliavų kilogramais ir jas parduoda, todėl papuošalų kainos dar nekris. Tokių parduotuvių, kurios parduoda grynąjį metalą, yra vienetai“, – sako pašnekovas.
Tiesa, pasak A. Kleišmanto, jei aukso kainos ir toliau smuks, gerės aukso dirbinių kokybė – mat tikrą auksą gaminantys juvelyrai galės kokybiškus papuošalus gaminti už mažesnę savikainą.
