Aprangos ir tekstilės gamybos sektorius teigia susiduriantis su dideliais sunkumais dėl sumažėjusių eksporto apimčių.
Ketvirtadienį skelbta, kad 24-is iš 212-kos darbuotojų atleidžia Islandijos kapitalo Ukmergės apatinių drabužių siuvimo įmonė „Vilkma“. Nurodoma priežastis – nutraukta sutartis su svarbiu užsienio klientu.
„Nutrūko kontraktas su vienu iš klientų ir tas padalinys, kur žmones atleidome, buvo specializuotas būtent dirbti su tuo klientu. Neturime kuo jo pakeisti ir esame priversti uždaryti“, – naujienų agentūrai BNS trečiadienį teigė įmonės vadovė Giedrė Plačiakytė.
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija teigia, kad sumenkusio eksporto problema matoma visur. Tiesa, kitose sektoriaus įmonėse situacija dar nėra tokia bloga, tačiau negaudamos užsakymų, bendrovės jau kuris laikas išleidžia darbuotojus į trumpalaikes kassavaitines prastovas.
Daugiau nei 20 tekstilininkų įmonių pasirinkę darbuotojus į prastovas išsiųsti vieną dieną per savaitę, pirmadienį ar penktadienį.
Tačiau jie tikina dėl to beveik nesutaupantys. Įmonių netenkina prastovų apmokėjimo tvarka ir norima, kad užmokesčio už prastovas dalį prisiimtų ir valstybė.
Tuo tarpu profesinių sąjungų atstovai vadina tokius prašymus cinizmu ir ragina verslininkus verčiau pergalvoti darbo modelį.
Problema paaštrės šią žiemą
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinė direktorė Gytė Bėkštienė 15min teigė, kad vieną priežastį, kodėl tekstilininkų užsakymai stoja, sunku įvardinti.
Tačiau prastėjanti situacija maždaug nuo 2022 m. pradžios stebima daugumoje šio sektoriaus įmonių, teigė pašnekovė.
„[Užsakymų sumažėjimas] prasidėjo ne visur vienodai, bet pagrindas susijęs su eksportu. Praėjusią savaitę kalbėjomės su įmonės, kuri iki šiol nebuvo užsiminusi apie prastovas, atstovais. Pas juos visa tai prasidėjo, kai atsirado konfliktas su Kinija. Kiti dirba su italais – italai mažiau užsako. Dar kiti dirba su Vokietija, Nyderlandais – ten irgi yra sumažėję užsakymų“, – kalbėjo G.Bėkštienė.
Ji pridūrė, kad dabar ši situacija yra ypatingai paaštrėjusi. Tekstilininkai tikisi, kad situacija pagerės pavasarį, kartu su visu pramonės sektoriumi – bent jau tokias ekonomikos prognozes pateikia Lietuvos bankas.
„Natūralu, mes irgi galvojame, kad pavasarį bus geriau“, – sakė G.Bėkštienė.
Bendrovės jau dabar taiko tam tikras taupymo priemones – darbuotojai vieną dieną per savaitę, dažniausiai pirmadienį arba penktadienį, išleidžiami prastovų.
Tačiau tekstilininkai sako dėl to beveik nesutaupantys ir rodo pirštu į apmokėjimo tvarką. Šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas numato 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) už pirmą prastovos dieną, 2/3 darbuotojo VDU už antrą ir trečią prastovos dieną bei 40 proc. darbuotojo VDU nuo ketvirtos prastovos dienos.
„Esamas reguliavimas skatina darbdavius skelbti ilgalaikes prastovas, tai yra bent vienos ar dviejų savaičių“, – sako G.Bėkštienė.
Tokių ilgų prastovų įmonės skelbti dar nenori, o nežymūs sutaupymai pasiekiami tiesiog dieną nevykdant gamybos ir taip taupant kitus išteklius, pavyzdžiui, elektrą. Tačiau prastovose esančiam darbuotojui dažnai sumokama dar daugiau, nei tuo atveju, jei jis ateitų į darbą, bet nedirbtų.
„Žmogus per mėnesį nedirba, pavyzdžiui, keturis pirmadienius, o darbdavys moka 100 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kuris paskaičiuojamas net didesnis, nei darbuotojas dirbtų. Į trijų mėnesių vidurkį įeina ir naktinės pamainos, ir viršvalandžiai“, – situaciją aiškina G. Bėkštienė.
Kreipsis valstybės pagalbos
Asociacija vienija beveik 100 narių, iš jų daugiau nei 20-tyje įmonių vienaip ar kitaip taikoma ar ruošiamasi taikyti prastovų tvarka, nurodė pašnekovė.
G.Bėkštienė negalėjo atsakyti, kiek darbuotojų šis sprendimas liečia tiesiogiai, kadangi įmonės nėra vienodo dydžio. Tačiau į prastovas trumpam laikui išleidžiamų darbuotojų skaičius gali būti skaičiuojamas „šimtais“, sakė ji.
Užsakymų trūkumas palietė ir „Utenos trikotažą“, ir UAB „Liteksas“.
„Utenos trikotažo“ personalo vadovė Giedrė Žeimienė teigia, kad žmonės leidžiami į prastovas, o ne atleidžiami, nes tikimasi, kad nesklandumai yra laikini.
„Ar išleisti žmogų į prastovą, kai jis jokios pridėtinės vertės, produkto nekuria, ar jis eis į darbą, skirtumo dabar visiškai nėra, nes tai nenumatyta įstatyminėje bazėje. Kaip tuo metu išgyventi, kai realiai nevykdoma veikla? Net kai žmonės serga, apmokama yra mažiau, nei prastovos laikas, tai kokia čia yra logika“, – retoriškai klausia G.Žeimienė.
Tekstilininkai norėtų, kad prie prastovų mokėjimo bent laikinai prisidėtų ir valstybė, pagal Darbo kodekso 48 straipsnį. Anot jų, 48 straipsniui trūksta tik veiklų sąrašo ir Vyriausybės nutarimo.
„Mes Darbo kodekse kaip ir turime straipsnį apie dalinį darbą, bet tas straipsnis negali būti praktiškai taikomas, nes nėra patvirtintas veiklų sąrašas. Labai nelogiška, kad užmokestis skiriasi ilgalaikėms ir trumpalaikėms prastovoms. Mes, kaip darbdaviai, turime daryti bent savaitę prastovų, kad būtų bent šioks toks lėšų sutaupymas, kai ir mums, ir žmogui būtų patogiau trumpinti darbo savaitę. Kokia čia yra logika?“, – teigė UAB „Liteksas“ vadovė Rūta Matulaitytė.
G.Bėkštienė sako nežinanti, kiek tiksliai valstybė galėtų prisidėti, tačiau pabrėžė, kad sektorius nesieks 100 proc. kompensacijų.
„Nors truputį, kad prisidėtų, kažkokia dalimi arba kažkurį laikotarpį. Su prastovomis yra ypatingai sunku šiuo periodu – rudens ir žiemos pradžios. Kaip pavyzdys – valstybė galėtų dengti 50 proc., taip darbuotoją išlaikytų ir darbdavys, ir valstybė būtų prisidėjusi“, – nurodė pašnekovė.
Pašnekovė argumentuoja, kad valstybė turėtų būti suinteresuota darbo vietų išsaugojimu, nes kitaip tai biudžetui kainuotų dar daugiau – Užimtumo tarnybos sąrašuose atleistas darbuotojas galėtų būti ir gauti išmokas iki 9 mėnesių.
„Galbūt iš tų pinigų, kuriuos mokėtų jam devynis mėnesius, galėtų prisidėti prie darbdavio prastovų?“, – pavyzdį pateikė ji.
Ministerija didelių finansinių sunkumų neįžvelgia
Asociacija praėjusią savaitę dėl šio klausimo jau buvo susitikusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministru Vytautu Šilinsku.
Ministerija situacijos tekstilės sektoriuje nėra linkusi dramatizuoti.
„Pagal Darbo kodeksą, dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų tokiomis Vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos.
Kol kas neturime pavojaus signalų dėl specifinių ekonominių sunkumų konkrečiame ūkinės veiklos sektoriuje ar tam tikrame Lietuvos regione.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad finansinės paramos priemonės atskiriems ūkio sektoriams laikytinos valstybės pagalba, kurios teikimui turi pritarti ir Europos Komisija“, – rašome komentare.
Profesinių sąjungų atstovė: tam tikrai priešinsimės
15min kalbinta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė girdėjusi apie verslininkų planus kreiptis į Vyriausybę.
Ji nurodė, kad jos organizacija tokiam planui „tikrai nepritars“.
„Jie nori pasinaudoti tuo pasiūlymu, kurį bandyta stumti per pandemiją, bet nepavyko. Tada turėjome visiškai kitokią padėtį visoje Lietuvoje. Verslas turi organizuoti savo gamybą taip, kad apsimokėtų, o ne skriausti žmones. Jie nenori už prastovas mokėti“, – komentavo I.Ruginienė.
Pašnekovė pridūrė, kad nepalaikytų ir sektoriaus prašomos Vyriausybės pagalbos. „Net ciniška prašyti, kad biudžetas prisidėtų prie tokių dalykų. Pats darbdavys turi susidaryti tokį gamybinį procesą, kad nenukentėtų nei valstybės biudžetas, bet ir darbuotojai. Labai faina verslą daryti valstybės ir darbuotojų sąskaita“, – ironizavo pašnekovė.
Tekstilininkų kalbas dėl galimų atleidimų I.Ruginienė taip pat vertina skeptiškai.
„Tai šantažas ir gąsdinimas. Net kai buvo dalinama COVID-19 parama buvo nemažai bankrotų ir atleistų darbuotojų – ne faktas, kad susimetę mokesčių mokėtojai verslą išgelbės. Jeigu yra tam tikri sunkumai, susiję su tam tikrais objektyviais faktoriais – gamybinių grandinių sutrikimai, žaliavų trikdis arba kaštų padidėjimas – verslininkai turi pergalvoti savo modelį, o ne eiti lengviausiu keliu ir kitų sąskaita krautis pelnus“, – kalbėjo I.Ruginienė.
