Pasak KRS generalinio direktoriaus Dariaus Vidmanto Vilimo, iš viešai pasirodžiusios informacijos galima spręsti, kad atnaujintas saugumo planas tvirtinimui buvo pateiktas jau po to, kai KRS ir „Beltruboprovodstroj“ pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis nacionalinio saugumo interesų.
„Jei tokia informacija pasitvirtintų, tai reikštų, kad tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami skirtingais kriterijais – KRS ir Baltarusijos kompanijos pasiūlymas buvo vertintas pagal senąjį „Amber Grid“ saugumo planą, o kitų tiekėjų pasiūlymai – pagal atnaujintą „Amber Grid“ saugumo planą“, – pranešime sakė D.V.Vilimas.
Anot KRS vadovo, bus siekiama, kad būtų atsakyta į klausimus ir nustatyta, ar konkurso dalyvių pasiūlymai buvo vertinami pagal vienodus saugumo planus ir ar nebuvo taikomi skirtingi kriterijai.
„Dabartinis konkurso nugalėtojas – įmonė „Alvora“ – aktyviai veikia tiek Baltarusijoje, tiek Rusijoje. Mes stebime viešoje erdvėje pasirodančią informaciją ir norime gauti patvirtinimą, kad tiek mūsų, tiek dabartinio laimėtojo pasiūlymai buvo vertinami remiantis vienodais kriterijais, ir kad dabartinis nugalėtojas tikrai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui“, – teigė D.V.Vilimas.
KRS ir „Beltruboprovodstroj“ konsorciumas GIPL statybos konkurse pasiūlė mažiausią kainą – 74,9 mln. eurų (be PVM), tačiau buvo pašalintas dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.
Konkurso nugalėtojais buvo paskelbti inžinerinių tinklų statybos bendrovė „Alvora“, veikianti kartu su „Šiaulių dujotiekio statyba“. „Amber Grid“ valdyba 79,85 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį su laimėtojais patvirtino rugpjūčio 6 dieną.
„Alvora“ priekaištų iš konkurentų sulaukė dėl vykdytos veiklos Baltarusijoje ir Kaliningrade, tačiau bendrovės vadovas Nikolajus Kolesnikovas BNS neigė, kad įmonė Baltarusijoje vykdė valstybinius užsakymus.
Vyriausybės išvadą dėl „Alvoros“ peržiūrėti prašo ir Lenkijos energetikos objektų statytoja „Rafako“ bei Lietuvos dujotiekių statybos bendrovė „MT Group“. Anot „MT Group“, paviešinta informacija įmonei kelia abejonių dėl „Alvoros“ atitikimo nacionalinio saugumo kriterijams.
„Alvora“ priekaištų iš konkurentų sulaukė dėl vykdytos veiklos Baltarusijoje ir Kaliningrade, tačiau bendrovės vadovas Nikolajus Kolesnikovas BNS neigė, kad įmonė Baltarusijoje vykdė valstybinius užsakymus.
Anot jo, įmonė jau kelerius metus nebedirba Kaliningrade, ten ji turi tik sklypą, kurį nori parduoti, o netrukus gali pasitraukti ir iš Baltarusijos, kur užsakymų mažėja, didėja konkurencija.
N.Kolesniko žiniomis, dėl gautų naujų pretenzijų „Amber Grid“ šią savaitę sustabdė konkurso procedūras, tačiau kas teikė pretenzijas, jis sakė nežinantis. „MT Group“ atstovas Simonas Kunickas BNS patvirtino, kad įmonė teikė pretenzijas „Amber Grid“ dėl „Alvoros“ paskelbimo konkurso laimėtoja.
GIPL projektą „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi „Gaz-System“. Numatoma, kad dujų jungtis pradės veikti 2021 metų pabaigoje.
Visa projekto vertė – 500 mln. eurų, investicijos vien Lietuvoje sieks iki 136 mln. eurų.
Pastačius jungtį, Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.
