Informacija apie žiniasklaidos priemones pagal šias pataisas būtų skelbiama viešai ir neatlygintinai.
Pataisose numatyta, kad viešąją informaciją rengiantys ir skleidžiantys juridiniai asmenys be kitų duomenų turės nurodyti valdymo organų narių vardus ir pavardes, už visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingo asmens vardą, akcininkų, narių, dalininkų ir kitų dalyvių sąrašą su vardais, juridinių asmenų pavadinimais, turima ar valdoma turto dalis procentais arba akcijų skaičius ir balsų dalis procentais.
Taip pat registre bus skelbiama informacija apie padarytus rimtus profesinius pažeidimus ir už tai skirtas baudas arba kitas poveikio priemones, priskyrimą profesinės etikos nesilaikančių kategorijai.
Žiniasklaidos priemonės turės pateikti informaciją apie metinę įmoką už radijo ar televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklą, tiražą ir kitus juridinius duomenis, metinių finansinių ataskaitų rinkinį.
Taip pat bus skelbiama informacija apie pajamas iš politinės reklamos bei lėšas, gautas sandorio ar administracinio akto pagrindu, kurių šaltinis yra valstybės ar savivaldybės biudžetas ar kitas valstybės ar savivaldybės įsteigtas fondas, valstybės ar savivaldybės įmonė bei įstaigos, kurių dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, gautą paramą, jei to paties paramos teikėjo per vienerius kalendorinius metus suteiktos paramos suma viršija 10 bazinių socialinių išmokų dydį.
Kaip ketvirtadienį pranešė Kultūros ministerija, tikimasi, kad tokia sistema palengvins visuomenės informavimo dalyviams administracinę naštą, padidins viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos skaidrumą bei sustiprins korupcijos prevenciją ir šalies vidaus saugumą.
„Teikiamas Įstatymo projektas patikslintas tokia apimtimi , kiek siūlomas nuostatas pavyko suderinti su suinteresuotomis institucijomis ir visuomenės informavimo sektoriaus dalyviais ir dėl kurių nėra abejonių, numatant galimybę viešinti duomenis apie viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pajamas, gautas iš viešojo sektoriaus subjektų “, – pranešime teigia kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Dėl viešosios informacijos rengėjų sandorių su privačiais juridiniais ar fiziniais asmenimis Kultūros ministerija teisėkūros iniciatyvą atskyrė, prašydama Teisingumo ministerijos kartu su Tarpžinybine komisija kovai su korupcija koordinuoti ir Specialiųjų tyrimų tarnyba pasiūlyti nuostatas, atsižvelgiant į tokiu reguliavimu teikiamą naudą visuomenei ir administracinę naštą atskiriems ūkio subjektams.
Ministerija teigia, kad žiniasklaidos verslo subjektai neigiamo poveikio nepajus, nes didžioji dalis viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų duomenų yra kaupiami valstybės registruose ir informacinėse sistemose, todėl šių duomenų viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams papildomai deklaruoti nereikės – jie būtų pateikiami iš paminėtų valstybės registrų ir informacinių sistemų.
Viešosios informacijos rengėjų informacinėje sistemoje duomenų paieška būtų vieša ir neatlygintina, todėl su paminėtais duomenimis galėtų susipažinti bet kuris suinteresuotas asmuo, institucija ar įstaiga.
Visuomenės informavimo įstatymo projekto svarstymas planuojamas Seimo rudens sesijoje. Jeigu jam būtų pritarta, jis įsigaliotų nuo kitų metų.
