– Kaip vertinate Belgijos policijos atstovų teiginį, kad „emocijų“ spaudymas feisbuke atskleidžia vartotojų įpročius, o ši informacija gali būti naudinga reklamų kūrėjams?
– Įvairių gandų bei informacijos girdime kasdien. Kartais ji būna patikrinta, kartais – ne. Susidaro įspūdis, kad žiniasklaida bei įvairios organizacijos, ne iki galo įsigilinusios į įvairias situacijas, be reikalo gąsdina žmones ir skleidžia ne visai tikslią informaciją.
– Vis dėlto ar „emocijų“ spaudinėjimas gali pakenkti vartotojo privatumui?
– Feisbukas daro viską, kad turinys pasiektų reikiamą auditoriją. Kompanija tikrai nesiekia, kad mums būtų rodomos neįdomios ir neaktualios reklamos. Dažniausiai nepageidaujami pranešimai vartotojus pasiekia dėl to, kad išsigandę jie feisbukui nepateikia asmeninės informacijos.
Pavyzdžiui, daugelis bijo įrašyti, kiek jiems metų, kuriame mieste gyvena, nenurodo telefono numerio ir daugybės kitos informacijos. Dėl to šie žmonės patenka į bendros reklamos lauką, kuriame juos pasiekia labai įvairi informacija. Taigi, kuo daugiau asmeninių duomenų nurodysime, tuo tikslesnė informacija mus pasieks.
Yra manančių, kad feisbukas renka informaciją apie vartotojus ir ją nutekina reklamos užsakovams. Tai – visiška nesąmonė. Netgi neįsivaizduoju technologinių būdų, kaip būtų galima tą padaryti.
– Kaip jūs, dirbdamas feisbuke, nustatote vartotojus, apibrėžiate jų charakterį ir vėliau kažkaip juos suskirstote pagal tai, kokią informaciją kam reikėtų siūlyti?
– Kiekvienas prekės ženklas, produktas ar paslauga turi savo tikslinę auditoriją. Ji gali būti plati arba siaura. Pavyzdžiui, jei reklamuojame Marijampolėje įsikūrusį restoraną, mums reikia pasiekti tik šio miesto gyventojus. Juk nei vilniečiai, nei kauniečiai, nei klaipėdiečiai į Marijampolę nevažiuos vien tam, kad apsilankytų reklamuojamame restorane. Mūsų užduotis – kiek įmanoma tiksliau nurodyti žmones, kuriems tam tikra reklama galėtų būti aktuali.
Už neaktualios informacijos skelbimą esame baudžiami. Feisbukas reitinguoja kiekvieną reklamą. Jei reklamos reitingas prastas, ji tampa labai brangi. Be to, tokia informacija visus erzina, nes pasiekia ne tuos žmones.
Feisbukas mums leidžia segmentuoti vartotojus pagal amžių, gyvenamąją vietą, lytį, išsilavinimą, pomėgius. Natūralu, kad feisbukas domisi savo vartotojų pomėgiais. Jei reklamuosime su automobiliais susijusį produktą, bet pasirinksime žmones, kurių automobiliai visiškai nedomina, nepasieksime rezultatų.
– Minėjote, kad žmonės nurodo asmeninę informaciją – amžių, gimimo bei gyvenamąją vietą, išsilavinimą ir t.t. Ar yra kokie nors vartotojų veiksmai, kuriuos jūs irgi matote, vertinate ir pagal juos atrenkate reklamos pasiūlymus?
– Jeigu Jonas Jonaitis kažkur paspaudė mygtuką „ patinka“, tai tikrai nereiškia, kad mes pradėsime jį atakuoti reklama. Tačiau feisbukas stebi, kokiomis temomis domisi kiekvienas vartotojas, ir skirsto juos pagal pomėgius. Bet nereikia manyti, kad mums bus naudingiau, jei nenurodysime vienokios ar kitokios informacijos. Galiu tik pakartoti, kad, kuo daugiau informacijos nurodysite, tuo didesnė tikimybė, kad jus pasieks daugiau reikalingos ir mažiau nereikalingos informacijos.
Visi mechanizmai, kuriuos naudoja feisbukas, skirti tam, kad vartotojas gautų maksimalią naudą. Pažvelgę į feisbuko veikimo mechanizmą, pamatysime, kad visus pakeitimus kompanija daro tik dėl to, kad vartotojui būtų geriau. Feisbukas nebent apsunkina darbą žmonėms, kuriantiems reklamas.
